Knygoje „Liovenšioldų žiedas. Šarlota Liovenšiold. Ana Sverd“ pateikiami romanai — trilogija, vaizduojanti penkių kartų gyvenimą. Tai paskutinis žymios švedų rašytojos S. Lagerlöf kūrinys, savitas ir nesenstantis.
Sunku šiandien būtų įsivaizduoti švedų literatūrą be Selmos Lagerlöf, mėgstamos ne tik jos tėvynėje, bet ir visame pasaulyje. 1890 m. niekam dar nežinoma kukli kaimo mokytoja vienam literatūriniam laikraščiui, paskelbusiam konkursą, atsiuntė savo romano „Saga apie Gestą Berlingą” fragmentus ir laimėjo pirmąją premiją. Nuo to laiko Selma Lagerlöf jau nebesiskyrė su literatūra ir tapo žymiausia XX a. pradžios švedų rašytoja, Nobelio premijos laureate, Švedijos akademijos nare, Upsalos universiteto garbės daktare.
Selma Lagerlöf nugyveno ilgą amžių (1858–1940) ir parašė dvidešimt keturis didelius kūrinius. Paskutinis iš jų — trilogija apie Liovenšioldus („Liovenšioldų žiedas”, „Šarlota Liovenšiold”, „Ana Sverd”), į kurią rašytoja sudėjo visą savo gyvenimo ir literatūrinę patirtį. Ši trilogija įėjo ne tik į švedų, bet ir į viso pasaulio literatūros aukso fondą kaip ir kitos mūsų skaitytojui jau pažįstamos knygos: „Saga apie Gestą Berlingą”, „Portugalijos karalius” ir „Stebuklingosios Nilso kelionės”.
