Viljamas Šekspyras (William Shakespeare) priklauso paskutiniajam Renesanso laikotarpiui. Jis ištobulino dramos žanrus – tragediją, komediją, istorinę dramą – ir tapo naujųjų laikų dramaturgijos pradininku. Rašytojas gyveno Anglijos politinio ir ekonominio pakilimo laikotarpiu, karalienės Elžbietos I laikais. Tai buvo didelių visuomeninių pakeitimų, politinių konfliktų metas, be to, Renesanso epochos pabaiga. Šekspyras giliai suvokė sudėtingą žmogaus situaciją toje dramatiškoje epochoje.
Apie V. Šekspyro gyvenimą žinoma labai mažai. Jis gimė 1564 m. balandžio 23 d. nedideliame Anglijos miestelyje Stretforde prie Eivono upės. Čia lankė gramatikos mokyklą, išmoko skaityti ir rašyti angliškai, taip pat pramoko lotynų ir graikų kalbų. Aukštesnio išsimokslinimo neįgijo. Apie 1587 m. atvyko į Londoną, 1590 m. pradėjo reikštis kaip dramaturgas. V. Šekspyras buvo ir aktorius, nors niekada nevaidino pagrindinių vaidmenų. Nuo 1594 m. jis susiejo savo veiklą su viena geriausių Londono trupių, kuri vadinosi Lordo Šambeliono žmonėmis. 1598 m. trupė pasistatė Globeteatrą, kurio dalininku tapo ir V. Šekspyras. Šiame teatre pastatyti geriausios klasiko tragedijos. Keturiasdešimties dramaturgas vėl apsigyveno Stretforde, bet kurį laiką nenutraukė ryšių su teatru. Paskutinės pjesės parašytos apie 1612 m. Per likusius savo gyvenimo metus V. Šekspyras nieko nebesukūrė. Mirė 1616 m., pasak legendos, per savo gimtadienį.
Šekspyro kūriniai – labiausiai žiūrovų mėgstami ir dažniausiai teatruose rodomi. Daugelis jų įėjo į lietuvių teatro repertuarą: tragedijosHamletas, Karalius Lyras, Makbetas, Otelas, Romeo ir Džuljeta, Antonijus ir Kleopatra, Ričardas II, komedijos Dvyliktoji naktis, Vindzoro šmaikštuolės, Daug triukšmo dėl nieko. Žinoma, dar nemaža V. Šekspyro dramų laukia savo pastatymo, o kai kurios – atnaujinimo.
Į lietuvių kalbą Šekspyro kūryba pradėta versti XIX a. pabaigoje.
ir
