Diena, kai sugriūva pasaulis, niekuo nesiskiria nuo kitų.
Beatričė nė nepastebėjo, kaip virto pilka pele, pareigingai besirūpinančia sutuoktiniu ir dukrelėmis, kas rytą pėdinančia į bulvarinio laikraščio redakciją sukurpti dar kelių niekam nereikalingų straipsnių. Tačiau vieną dieną jos vyras Kristijonas pareiškia, kad išeina pas kitą moterį. O tada ir prasideda…
Būna, širsti, net keiki likimą, kad jis toks neteisingas. Bet, žiūrėk, staiga ima ir paaiškėja: ogi smarkiai klysti tu pats.
Romane aprašomas skausmingas kelias į suvokimą, kad didžiausia gyvenimo vertybė – tai šeima, o jos išsaugojimas priklauso nuo dviejų žmonių pastangų.
„Šiltas nuoširdus pasakojimas apie skausmingus kelius į svarbiausių gyvenimo vertybių suvokimą.”
Irena Buivydaitė
