Nors rašymas yra viso mano gyvenimo svajonė ir labai mėgstamas užsiėmimas, o save visuomet laikiau mokančiu visai neblogai tai daryti, visai netrukus paaiškėjo, kad tai yra itin sunkus darbas… Pirmiausia, reikėjo išmokti rašyti pakankamai nuoseklų juodraštį, vėliau – švarraštį, kuriame siekiau įsijausti į minčių sklandumą, pasakojamos istorijos tęstinumą ir būsimų skaitytojų nuojautas.
Visa tai pareikalavo daugybės laiko, kantrybės ir susikaupimo, tačiau tik susidūręs su rimtais iššūkiais turėjau galimybę augti ir tobulėti. Kol pasiekiau sau priimtiną lygį, visą knygą perrašiau 3-4 kartus, o kai kurie jos skyriai reikalavo dar daugiau dėmesio.
Po šešių metų darbo laikydamas rankose baigtą knygą, jaučiu didžiulį džiaugsmą, kuriuo trokštu pasidalyti, o istorijos tęsinio laukiu ne mažiau nei jūs.
