„Durnių mokyklą” perskaičiau tik romanui pasirodžius, man buvo 16 metų, ir mane tie žodžiai supte įsupo. Aš pirmąkart patikėjau žodžiu. Supratau, ką turiu daryti. Turiu žodžiu kurti stebuklus.
{…}
Rusų literatūros klasika užgimė su Gogolio „Apsiaustu”, o XXI a. rusų literatūros vaikystė prabėgo Sašos Sokolovo „Durnių mokykloje”. Su šiuo kūriniu grožinė literatūra perkopė į kitą, aukštesnę dimensiją.”
(Iš Michailo Šiškino atsiliepimų anuomet ir šiandien)
„Ką tik perskaičiau Sašos Sokolovo romaną „Durnių mokykla” – įtraukianti, tragiška ir graudžiausia knyga.”
(Iš 1976 m. Vladimiro Nabokovo laiško leidėjui Carlui R. Profferiui)
Saša Sokolovas – vienas mįslingiausių šiuolaikinės rusų literatūros rašytojų. Gimė Kanadoje 1943 m., ankstyvojoje vaikystėje su tėvais persikėlė gyventi į pokarinę Rusiją. Vėliau keletą kartų bandė bėgti iš šalies, kol galiausiai, 1975 m., jam pavyko. Gyvena JAV, kur pirmąkart ir pasirodė romanas „Durnių mokykla”, netrukus, išverstas į anglų kalbą, sulaukęs Vakarų pasaulio pripažinimo. Tai sudėtingiausias modernistinis kūrinys – proezija: lyriškas ir filosofiškas, maištaujantis ir ironiškas, kupinas vaizduotės šmėklų ir atminties duobių, jaunuolio, kurio asmenybė dvejinasi, kuris svajoja pavirsti paukščiu, tačiau pavirsta baltąja lelija, istorija, papasakota daugiabalsiu choru. Tai žodžio kaligrafija ir kalbos stichija. Romanas, persmelktas visaapimančio švelnumo (troškimo).
