Šiame romane perteikiamas nelengvas jaunos moters vidinis virsmas. Po motinos – valdingos, gniuždančios asmenybės – mirties bibliotekininkė Virga Miškinytė ne iškart sugeba suimti save į rankas, tapti atsakinga už savo gyvenimą. Aplinkybės stumia, kad būtų pasirinktas lengvesnis, pasyvusis kelias, bet viduje bundanti jėga neleidžia susitaikyti su neteisybėmis. Romano siužetas rutuliojasi antrojo nepriklausomos Lietuvos dešimtmečio pradžioje, kai dar ryški dviejų santvarkų sandūra, iš jos išplaukiantys kontrastai ir absurdas. Dauguma veikėjų – posovietiniai žmonės – svetimi artimieji, įsibaiminę, nepasitikintys, įpratę nutylėti nemalonią tiesą. Išdavysčių, skriaudų ir nusikaltimų persunkta bendra jų priešistorė. Pagrindinės veikėjos balsu autorė atveria skaudžius dalykus ir kviečia užduoti sau klausimus.
