Orvilis, kaip gydytojas, be jokių pastangų suprasdavo kūnus, kaip ūkininkai supranta žemę ir orus ar jūreiviai orus ir jūrą.
Samuelis Shemas (g. 1944 m., tikroji pavardė Stephenas Josephas Bergmanas) studijavo mediciną Harvarde ir Oksforde, nuo 2005 m. – Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius. Tačiau į literatūros istoriją jis pergalingai įžengė 1978 m. išleidęs autentiška patirtimi Bostono ligoninėje pagrįstą romaną „Dievo namai“, o vėliau – „Vargo kalnas“. Abi šios knygos parduodamos milijoniniais tiražais, jos jau tapo amerikiečių literatūros klasika.
Naujausias S. Shemo romanas „Miestelio dvasia“ išlaiko geriausius „Dievo namų“ ir „Vargo kalno“ bruožus: cinišką humorą, sumišusį su atjauta, gilų žmogaus psichikos pažinimą ir intriguojantį siužetą.
Tačiau iš ligoninės, įprastos Shemo romanų veiksmo vietos, viskas šįkart persikelia į mažą Kolumbijos miestelį. Gydytojas Orvilis Rouzas dėl motinos mirties priverstas iš saulėtos Italijos skubiai grįžti namo – ten, kur nebuvo nei laimingas, nei suprastas. Tačiau pasirodo, kad čia, Kolumbijos miestelyje, jam teks praleisti ne keletą dienų, o ištisus metus ir trylika dienų. Kodėl? Ir kokie išgyvenimai lauks jo, palikusio mylimąją italę, gyvenimo prasmės ir savęs paties paieškas Europoje? Ką teks pakeisti, su kuo susitaikyti ir ką atrasti?
Tai romanas apie meilę ir mirtį, motiną ir sūnų, ligą ir sveikatą, vaiduoklius ir politikus, gydytojus ir pacientus. „Miestelio dvasia“ pasakoja apie mažo miestelio šlovę ir žlugimą; ir, žinoma, gydytoją Orvilį Rouzą, kurio liūdnoku tragikomišku žvilgsniu ir išvystame aplinkinio pasaulio įvykius.
