1945 m. buvo parengtas ir išleistas naujas Salomėjos Nėries karo metų
eilių rinkinys. Autentiškasis, pačios poetės sudarytasis rinkinys
vadinosi „Prie didelio kelio“, tačiau leidykla jį redagavo ir išleido
kitokiu pavadinimu „Lakštingala negali nečiulbėti“. Pirminis rinkinio
variantas išgulėjo archyvuose apie penkiasdešimt metų ir išleistas tik
1994 metais. Dabar teigiama, kad rinkinys buvo ideologiškai angažuotas
prieš poetės valią, nes neatspindėjo didvyriškos sovietinio žmogaus
laikysenos, kad abu išleistieji rinkiniai − neautentiški, sudaryti
veikiant ideologiniam spaudimui. Juose namų ilgesio emocija pinasi su
privalomo optimizmo ir privalomų temų eilėraščiais (fronto, keršto,
kovos motyvai). Paskutinėmis gyvenimo dienomis S. Nėris ją pasiekusį
rinkinį „Lakštingala negali nečiulbėti“ esą atstūmusi su dideliu
kartėliu, kaip neatitinkantį jos paskutinės valios.
