Ją pabudino žvilgsnis, ir ji gyveno ilgai ir laimingai…
Žiūrėjau į tave.
Manei, kad niekas tavęs nemato ir nepastebi, bet aš fiksavau viską, ką veikei.
Aš geriausiai iš visų pažįstu tave. Geriau, nei tu pati save pažįsti.
Žinau apie tave viską.
Artėja Kalėdos. Snieguolė vėl namuose, Suomijoje, ir jos gyvenimas pamažu grįžta į normalias vėžes. Pavojingi įvykiai, į kuriuos ji vasarą buvo įsivėlusi Prahoje, beveik pasimiršo, beveik nebeskauda širdies ir dėl nutrūkusių santykių su žmogumi, kuriam ji jautė simpatiją. Dabar Snieguolė kartu su bendramoksliais repetuoja spektaklį ir, atrodo, vėl įsimylėjo. Bet kai iki spektaklio premjeros lieka vos kelios dienos, Snieguolei ima plūsti keisti laiškai nuo paslaptingo gerbėjo. Netrukus ima aiškėti, kad laiškų autorius apie merginą žino labai daug – netgi tai, ką ši buvo nuslėpusi nuo savęs pačios. Negana to, jis, regis, nusiteikęs nelabai draugiškai, o jo ketinimai – juodi kaip juodmedis. Snieguolė supranta, kad privalo kuo greičiau demaskuoti savo persekiotoją. Bet kas jis toks ir kodėl ją persekioja? Laikas nenumaldomai senka, o Snieguolė stačia galva įpuola į dar vieną pavojingą istoriją…
„Sallai Simukkai ir vėl pavyko parašyti puikią, įtampa kibirkščiuojančią knygą. Slėpynės, kurias žaidžia persekiotojas ir jo auka, neleis atsikvėpti.“
Keskisuomalainen, Suomija
