Rinkos dalyviai paskutiniu metu vis stipriau susirūpina organizacijos veiklos vertinimu. Žinių ekonomikos plėtra kartu su plintančia globalizacija, rinkos atvėrimų ir didėjančia konkurencija – visa tai kelia būtinybę organizacijoms investuoti į inovacijas, pasitelkti kūrybiškumą. Tai pamažu atveda visas organizacijas į poreikį įvertinti savo nematerialiuosius išteklius – Intelektinį kapitalą. Gilesnis intelektinio kapitalo pažinimas bei efektyvesnis (veiksmingesnis) jo valdymas apibrėžia svarbią, tačiau mažai tyrinėtą ekonomikos ir vadybos mokslo bei praktikos problematiką. Šiame darbe problematika analizuojama tiriant intelektinio kapitalo koncepciją, jo turinio elementus (dedamąsias), naudingumą atskirų organizacijų ir visos šalies mastu, vertinimo tendencijas bei modelius. Atliekant mokslinės literatūros analizę ir sintezę, lyginamąją analizę, dedukciją ir apibendrinimą ištirta intelektinio kapitalo samprata, išanalizuoti intelektinio kapitalo turinio elementai, išskirti intelektinio kapitalo naudos organizacijai aspektai, išanalizuotos intelektinio kapitalo vertinimo problemos, išskirtos galimos intelektinio kapitalo plėtros galimybes. Pagrindiniai žodžiai: intelektinis kapitalas, žmogiškasis kapitalas, struktūrinis kapitalas, vartotojų kapitalas, organizacinis kapitalas, inovacijos, konkurencingumas.
