Knyga „Raudonoji Dalia“ – tai spaudos ir televizijos žurnalistės Rūtos Janutienės (Grinevičiūtės) knyga, kurioje gvildenamos Dalios Grybauskaitės kilmės mįslės, nagrinėjami tie jos biografijos aspektai, kuriuos ji nuslėpė nuo savo rinkėjų, kai siekė aukščiausio politinio posto Lietuvoje.
„Raudonoji Dalia“ knygos herojė niekada nesutiko atsakyti į autorės klausimus, todėl tai, kas čia parašyta, yra lyg Dalios Grybauskaitės kaip asmenybės pristatymas per kitų žmonių vertinimų prizmę, t. y. kolegų žurnalistų įspūdžius, buvusiųjų valdinių prisiminimus. Čia politikė pasirodo tokia, kokią ją mažai kas matė.
Remiantis Ypatingojo archyvo dokumentais, atskleidžiama jos veikla sovietmečiu, jos tarnystė komunistiniam režimui ir pastangos išgelbėti karjerą Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę. Plačiai parodyti jos rinkimų kampanijos bei prezidentavimo užkulisiai.
Knyga „Raudonoji Dalia“ iliustruota nuotraukomis, kurių didžiuma iki šiol nebuvo skelbtos.
„Praeitis – ne nuosprendis, bet vargas tam, kuris neišmoko jos pamokų. Todėl gelstelėjusiose prosenelių nuotraukose ieškom savo ir savo vaikų veido bruožų. Skaitydami mirusiųjų artimųjų laiškus, nesijaučiame vieniši istorijos praeiviai. Mėginame perskaityti savo protėvių kraujo linijų raštą […] Tokie jau mes… Nemėgstame vienatvės net būtajame laike.
O ir ne! Yra žmonių, kuriems ši taisyklė negalioja. Kodėl? Todėl, kad išrinktųjų praeitis niekaip nepaveikia jų dabarties. Jų praeitis – kaip sena gyvatės oda. Ji liko kažkur istorijos bruzgynuose. Ar gyvatės prigimtis keičiasi dėl kažkokios išnaros? Ar jai dėl to reikia atsiprašyti, atgailauti? Ne.
Dalia Grybauskaitė yra viena iš jų. Žmogus, kuris – dėl savo misijos – yra aukščiau arba šalia bendrųjų taisyklių. Ir viskas, kas kitam yra šaknys, jos atveju yra tabu: tėtis su NKVD seržanto uniforma; iš biografijos ir oficialių dokumentų prapuolę ištisi gyvenimo mėnesiai; net iš senelių paveldėta pavardės rašyba, ir ta neturi būti aptarimų objektas.[…]
Visi, kurie kuičiasi Grybauskaitės praeityje, ieško ten jos dabarties elgsenos paaiškinimo ir mėgina nuspėti ateities veiksmus, yra tų tamsybininkų agentūra. „Sukčiai, vienykitės prieš prezidentę!” – taip ji pati atkirto žmonėms, kurie tiesiog mėgino gana draugiškai paklausti: „Iš kur tu, Dalia, atėjai? […]
Kadangi Grybauskaitė niekada nesutiko duoti man interviu, tai šis tyrimas yra detektyvo žanro. Jis remiasi liudytojų pasakojimai; nuslėptais, net mėgintais sunaikinti dokumentais; konteksto, kuriame ji veikė ir veikia, atkūrimu. Čia bus visko. Siautės raudonieji partizanai. KGB prieglobstyje jaunučiai ekonomistai rengs perversmą. Bus ir patyčių mokykloje iš nerangios, berniokiškos paauglės. Vėliau ji subręs ir apsispręs. Tada bus žmonės. Nedaug, bet esminiai. Tie žmonės išmokys ją neaukoti savo tikslo dėl kažkieno ašarų ar nuoskaudų. Valdžia ją pakerės…“
Rūta Janutienė
