Karščiu alsuojanti Pietų Italija – užburiantis regionas. Pakanka prisiminti neeilinės sėkmės susilaukusius Elenos Ferrante kūrinius, kurių veiksmas vyksta šiame krašte. Rosa Ventrella romanas „Padorios šeimos istorija“ – dar viena kelionė į Viduržemio jūros pakrantę. Tai pasakojimas apie jaunų žmonių meilę ir nusistovėjusią patriarchalinę visuomenę, jos pasaulėžiūrą, moralines nuostatas.
Laikas siaurose Bario senamiesčio gatvelėse tarsi sustojo. Čia augančią Mariją kiekviename žingsnyje lydi tradicijos ir prietarai. Deja, už išorinės dorovės ir tariamo padorumo slepiasi skurdas, pyktis ir nenoras keisti nusistovėjusią tvarką.
Mariją visas miestelis pažįsta kaip Piktavalę. Dėl tamsaus gymio, siauro veido ir ūmaus temperamento ją pirmą kartą taip praminė senelė. Marija nesitaiksto su taisyklėmis – ji stipri ir aistringa jauna moteris. Ji – nelinkusi žemintis ar paklusti absurdiškiems aplinkinių nuostatoms asmenubė.
Marija kartu su dviem vyresniais broliais – Džiuzepe ir Venčenzo – auga eilinėje Bario šeimoje. Griežtas ūmaus būdo tėvas ir tyli nuolanki motina. Jų santykiai audringi – neapykantą keičia meilė, o smurtą – apgailestavimas. Marijos brolių laukia skirtingi likimi – vienas bandys išsivaduoti iš smurto ir pragaišties, kitas taps degraduojančios aplinkos auka. O ką likimas paruošė Marijai?
Jos kasdienybę nuskaidrina pažintis su klasės draugu Mikele. Dėl apkūnumo, jis lygiai toks pat atstumtasis, kaip ir mergina. Bėgant metams jų draugystė virsta gražia ir stipria meile, kurioje jie randa užuovėją nuo aplinkinio pasaulio. Tačiau Marijos tėvas turi kitų planų – jis nori, kad jo dukra atitektų nusikalstama veikla miestelyje užsiimančios šeimos sūnui.
Ar nuoširdi meilė stipresnė už aplinkinio pasaulio primestus gniaužtus?
„Padorios šeimos istorija“ priverčia ir juoktis, ir nubraukti ašarą. Tai pasakojimas apie tėvų teises ir pareigas bei jauno žmogaus siekį tapti savarankišku – net kai tai padaryti trukdo per šimtmečius susiklosčiusi pasaulėžiūra ir mąstymas.
Iš italų kalbos vertė Diana Dunajevienė
