Perskaičius nuostabų Marijos Kiuri dienoraštį (jį rasite knygos pabaigoje), pradėtą rašyti po vyro žūties, Rosai Montero kilo daugybė minčių ir emocijų. „Absurdiška mintis daugiau niekada tavęs nebepamatyti“ gimė iš žodžių gaisro, iš kvapą gniaužiančio jų sūkurio.
Šalia neįtikėtino Kiuri gyvenimo, atskleisto pačiais netikėčiausiais aspektais, linijos Rosa Montero konstruoja pasakojimą iš asmeninės istorijos ir visuotinės atminties, analizuoja mūsų laikotarpį ir dalijasi intymiais prisiminimais; ji kalba apie skausmo įveikimą, vyrų ir moterų santykius, fizinio artumo nepaprastumą, mokslą ir tamsumą, literatūros galią gydyti ir išmintį tų, kurie išmoksta gyventi pilnatvėje ir paprastume.
Tai autentiškas, emocionalus, suokalbininkiškas ir nuo pirmųjų puslapių įtraukiantis tekstas. Atrodys, kad jis parašytas būtent tau, – kaip paprastai ir nutinka skaitant gerą literatūrą.
