Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas atskleidžiamas netikėtu kampu – vaikystės draugo, vėliau tapusio patikėtiniu, žvalgu, nuolatiniu palydovu ir bendražygiu, – Dauvilko akimis. Taip išryškėja Vytauto vidinės dramos, abejonės, skausmingi religiniai ir geopolitiniai pasirinkimai, kurių reikalavo sudėtinga Vytauto valdymo epocha, kupina esminių konfrontacijų.
Apysaką galima skaityti ir kaip Kęstučio sūnaus Vytauto ir Algirdaičių Jogailos, Skirgailos, Švitrigailos bei jų motinos Julijonos dinastinių kovų, intrigų, ištikimybės ir išdavysčių detektyvą.
Novelės „Rudnia iškeliauja į dangų” – tarsi savarankiška knyga. Ryškiai ir spalvingai atskleidžiami nedidelio Dzūkijos kampelio žmonių likimai, jų bendravimo būdas, kuris vis dar remiasi amžiais saugota dvasine tradicija, istorinės atminties fragmentais, gilia pagarba žmogaus savitumui.
