Apysakų ir romanų autorius, Kovo 11 – osios akto signataras, naują romaną leidžia po penkiolikos metų pertraukos. Kūrinyje atsiskleidžia praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio studentų gyvenimo marga visuma. Romano dramatizmą lemia invazijos į Prahą motyvas – šiai prievartai ruošiami ir buvę lietuvių studentai, pašaukti į karinius mokymus. Sąmonės srauto proza liudija tą laiką, prarasčių ir vilčių apytaką.
Naujas Romo Gudaičio romanas – kūrybinė pastanga susigrąžinti tą laiką, kai buvome, anot autoriaus, jauni kvaili ir gražūs. Romane išvystame praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio akademinį jaunimą. Studentų mokslus ir draugystes, šėlsmą ir pokštus sovietiniuose bendrabučiuose, iliuzijas, polėkius ir meiles, jaunystės aistrą.
Jie, Vilniaus universiteto absolventai, trys neišskiriami draugai, nubloškiami į karinius mokymus Kaliningrado srityje, į sovietinės armijos purvą, idiotizmą, rusišką keiksmų kloaką. Ir rengiami internacionalinei pagalbai – invazijai į Auksinę Prahą. Invazija, kurioje tu verčiamas dalyvauti, neišvengiamai prievartauja ir tavo prigimtį.
Ir studijų, ir poligono vaizdai rodo, kaip į sielas įsigauna neviltis, nusivylimas visais atšilimais ir ideologijomis. Juk to meto studentai – ir išvežtųjų, represuotojų vaikai, ir žuvusiųjų pokaryje jaunesni broliai ir seserys, juose gyva pirmosios nepriklausomybės atmintis, kad ir nuožmiai naikinta.
Skaisti, negęstanti yra kūrinio paliudyta nueinančio gyvenimo šviesa. Šią egzistencinę, galiausiai estetinę šviesą, manau, atpažins ne tik Autoriaus karta. – Justinas Kubilius
