Tai antroji serijos „Antrasis pasaulinis karas Europoje“ knyga (pirmoji – „Trečiojo Reicho triumfas“, 2010). Serijos autorius – krepšinio komentatorius, „Protų kovų“ organizatorius, TV laidų vedėjas Robertas Petrauskas yra baigęs istorijos studijas Klaipėdos universitete. Domėjimąsi II pasaulinio karo įvykiais laiko hobiu ir sukauptą savo duomenų, knygų bei archyvinės medžiagos kolekciją bando paversti įtraukiančiu ir visiems suprantamu pasakojimu.
Antros dalies veiksmas prasideda ten, kur baigėsi pirmoji. Šioje dalyje daug dėmesio skirta Britanijos mūšiui, kuris, ko gero, lietuviškai taip išsamiai dar niekada nebuvo aprašytas. Taip pat karo kampanijos Jugoslavijoje, Graikijoje, mūšis dėl Kretos salos. Nors tai karo Europoje istorija, išsamiai apžvelgti kariniai veiksmai Šiaurės Afrikoje, nes šis frontas, kaip ir visas Viduržemio regionas, buvo glaudžiai susijęs su tuo, kas vyksta žemyne. Šis frontas buvo viena iš galimų Hitlerio strateginių krypčių, tačiau jis pasirinko kitą…
Vis dėlto šioje knygoje didžiausias dėmesys atiteko ne mūšiams, o sprendimams. Iš tiesų 1940–1941 m., ko gero, buvo priimti visi svarbiausi sprendimai II pasauliniame kare. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos sprendimas tęsti kovą. Jeigu žlugus Prancūzijai Britanija būtų pripažinusi Vokietijos vyravimą Europoje, viskas būtų pasisukę kitaip. Tiesa, Britanija nebuvo visai viena, nes jai pagalbos ranką nusprendė ištiesti JAV. Iš pradžių tik ekonominės pagalbos, tačiau po Perl Harboro užpuolimo (1941 m. pabaigoje) britai įgis galingą sąjungininkę, su kuria bus galima ne tik atsilaikyti, bet ir pradėti galvoti apie pergalę.
Britanijos pozicija sukūrė dilemą Hitleriui. Jis numatė, kad JAV įsijungs į konfliktą, ir stengėsi užbėgti tam už akių. Jis norėjo laimėti karą Europoje iki JAV įsikišimo ir 1940 m. vasarą nusprendė, kad tiesiausias ir greičiausias kelias į tokią pergalę yra užkariauti Tarybų Sąjungą. Kaip parodys ateitis, tai buvo lemtingiausias Hitlerio sprendimas jo gyvenime. Per „pertrauką“ iki 1941 m. birželio Vokietija dar nukariaus Jugoslaviją ir Graikiją, bet tai bus paskutinis vermachto žaibo karas ir lengvos pergalės.
1941 m. pavasarį–vasarą buvo priimtas dar vienas katastrofiškų padarinių turėsiantis sprendimas, nes vokiečių puolimo išvakarėse Stalinas nusprendė, kad ataka, bent jau 1941 m., neprasidės. Kodėl, nepaisydamas visos turimos informacijos, jis elgėsi būtent taip, yra viena iš didžiausių II pasaulinio karo mįslių. Ji tokia ir išliks, tačiau paskutinių mėnesių ir dienų rekonstrukcija padės susidaryti vaizdą, kas gi iš tiesų vyko tomis lemtingomis dienomis ir kodėl lemtingi sprendimai buvo tokie, kokie buvo.
Antroje serijos knygoje prabėga dar vieni karo metai. Nuo 1940-ųjų iki 1941-ųjų vasaros.
Knyga iliustruota nuotraukomis ir žemėlapiais.
