Serija: „Lietuvos valsčiai #6“.
Lygumų ir Stačiūnų apylinkės – plačiųjų Šiaurės Lietuvos lygumų kraštas. Mūšos ir Kruojos upių bei jų intakų išraižytose miškingose bei derlingose žemėse pirmieji gyventojai pasirodė dar akmens amžiuje, vėliau likimo išbandymus čia patyrė kovingieji žiemgaliai. Lygumų dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a., o Stačiūnai – nuo XVII a. antrosios pusės. Ilgą laiką šio krašto tikinčiuosius vienijo Lygumų parapija, kol 1911 m. buvo įsteigta atskira parapija Stačiūnuose. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais čia buvo sukurti savarankiški Lygumų ir Stačiūnų valsčiai, kuriuose veikė vietos savivaldybės. Pokariu sovietinei valdžiai aktyviai priešinosi partizanai. Atkūrus Nepriklausomybę šį kraštą jungia Pakruojo rajono Lygumų seniūnija.
Ši lokalinė monografija – pirmasis bandymas apžvelgti Lygumų ir Stačiūnų apylinkių praeitį nuo seniausių laikų iki šių dienų, pristatyti materialinės ir dvasinės kultūros palikimą, tarmę. Knyga gausiai iliustruota archyvinėmis nuotraukomis, išskirtinis dėmesys skiriamas tautosakai.
