Gamta sukūrė mus ne tam, kad būtume ramūs ir laimingi, o kad išliktume gyvi ir kad išliktų mūsų rūšis. Užtai mūsų smegenys puikiai prisitaikiusios nuolat jausti nerimą, pyktį ir mums taip lengva būti liūdniems ir godiems.
Šie natūraliosios atrankos būdu išsivystę polinkiai trukdo aiškiai suprasti pasaulį ir save pačius, o tai – pagrindinė kasdienio nepasitenkinimo ir kančios priežastis. Prie šio teiginio buvo priėję jau ankstyvieji budizmo mąstytojai, o dabar jį naujais tyrimais patvirtina mūsų laikų mokslininkai. Budizmas, skirtingai nei evoliucinė psichologija, ne tik konstatuoja žmogaus egzistencinę padėtį, bet ir pasiūlo sprendimą. Tai meditacija, arba savistaba.
