Gydytojai neatsiklausę paėmė jos ląsteles. Tos ląstelės nemirė. Jos sukėlė medicinos revoliuciją ir sukūrė multimilijoninę pramonę. Henrietos vaikai apie tai sužinojo praėjus daugiau kaip 20 metų. Jų gyvenimas niekada nebus toks pat.
Tai tikrus įvykius pasakojantis romanas apie moterį, kuri sirgo vėžiu, o medicinos pramonė tuo naudojosi be jos žinios. Knygos autorė veda į nepaprastą kelionę, prasidedančią 1950 metais ligoninės palatoje ir besibaigiančią šiandienos Rytų Baltimorėje, kur gyvena Henrietos vaikai ir anūkai. Tai mokslinės literatūros knyga.
Joje nėra išgalvotų įvykių ar veikėjų, vardai nepakeisti. Knyga žavi mokslinių atradimų grožiu ir drama, jų pasekmėmis vienam žmogui ir visai žmonijai. Neturtingos juodaodės tabako augintojos ląstelės, paimtos be jos žinios 1951 m., pasitarnavo medicinai kuriant vakciną nuo poliomielito, klonavimui, genų tyrimams… Henrietos ląstelės perkamos ir parduodamos milijardais, bet apie ją pačią iki šiol beveik nieko nežinoma, o jos šeima neišgali turėti sveikatos draudimo.
Šis puikus New York Times bestseleris pasakoja jaudinančią istoriją apie etinių, rasinių ir medicininių nuostatų sankirtą, mokslinius atradimus ir gydymą maldomis, ir apie dukrą gluminančius klausimus, susijusius su motina, kurios ji nepažinojo.