Pelnytai žymiausiu šalies vargoninku vadinamas profesorius Leopoldas Digrys – žmogus, sugrąžinęs Lietuvai vargonų muzikos skambesį. Jo nuopelnu sovietmečiu suniokoti vargonai vėl ėmė gausti Vilniaus arkikatedroje, šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčioje, vėliau – šv. Kazimiero bažnyčioje, pastatyti vargonai Filharmonijoje. Nebe jo rūpesčio vargonų muzika gyva ir mažesniuose Lietuvos miestuose.
Knygoje pagal paties Maestro, jo bičiulių, kolegų ir mokinių pasakojimus atskleidžiama kontroversiška L. Digrio asmenybė. Jis visoks – pedantiškas, landus ir įkyrus, kai to reikia tikslui pasiekti, diktatoriškas, reiklus sau ir kitiems, tačiau puikų jumoro jausmą turinti intelektualas ir jautrus vienišius, skaudžiai išgyvenantis bet kokią neteisybę.
Tačiau kad ir kaip būtų piešiamas jo portretas, profesoriaus autoritetas, meistriškumas ir nuopelnai muzikai bei valstybei nepaneigiami.
