* * *
– Rūko nesugadinti, – pasakė Didysis Bertoldas ir pats nusijuokė.
– Nesupratau?
– Rūko nesugadinti, nes sugadinti dėl nieko nebesijaudina, o tada nėra ir ko rūkyti.
* * *
Jis išrinko italų restoraną. Valgė spagečius. Jis užsisakė dvi porcijas. Ersi suprato, kodėl jis toks plaukuotas – tai spagečiai lenda į išorę. Žmogaus organizmas nepajėgus visko suvirškinti.
* * *
Atsisveikinamas Tipas ją pabučiavo ir pasiėmė iš jos kišenės piniginę. Ką nors juk reikia pasiimti.
* * *
– Tu mane kankinai, – pasakė Moteris. – Kankinami žmonės viską užmiršta.
– Kankinami žmonės viską prisimena, – patikslino Haris.
– Viskas priklauso nuo kankinimo rūšies, – pasakė Moteris.
RASA AŠKINYTĖ – humanitarinių mokslų (filosofijos) magistrė, edukologijos doktorantė, Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos katedros lektorė. Yra parašiusi vadovėlių („Filosofija vaikams”, „Etika 7-9 klasėms” ir kt.), knygą vaikams („Beveik varlės”).
Romanas „Rūko nesugadinti” – Rasos Aškinytės debiutas suaugusiųjų literatūroje. Autorei būdingas intelektualus sąmojis, ekstravagantiški paradoksai, įkrautas lakoniškumas.
Knyga sudaryta tarsi iš keleto sluoksnių. Gana sudėtingas, tačiau ne perdėm filosofiškas tekstas patiks plačiam skaitytojų ratui – ir tiems, kurie ieško gilesnių minčių, ir tiems, kurie tenori praleisti vakarą su lengva ir nesudėtinga knyga. Net ir nesuprantantiems sudėtingesnių filosofinių idėjų ar aliuzijų tekstas bus priimtinas savo įtaigumu, lengvumu, ramia ir sklandžia kalba.
