„Ramūnas Kasparavičius šiandien geriau žinomas kaip itin įdomus ir savitas prozininkas. Tačiau pirmiausia jis debiutavo kaip poetas ir yra išleidęs tris eilėraščių rinkinius: „Ramios saulės metai” (1983), „Laimingiausias rugsėjis” (1986), „Laukas arklys” (1990) – naujoviškus, originalius, savo metu literatūrą išmanančio skaitytojo pastebėtus, bet tuometės literatūrinės konjunktūros nepakankamai suvoktus bei įsisąmonintus ir nepakankamai įvertintus. Todėl tikrai aktualu sugrąžinti į šiandienos kultūrinę ir poetinę aplinką šį nepelnytai primirštą išskirtinio braižo poetą.
R. Kasparavičiaus poezija žaižaruoja netikėtumu ir paradoksais, gyva ir gaivališka fantazija, remiasi mums kiek neįprasta prancūziškąja poetine tradicija. Miesto, gamtos ir kaimo vaizdai persmelkti kultūrą pažinusio subjekto patirties ir skepsio, o konkreti detalė dera su abstrakcija, tradicinė forma – su netikėtais sąskambiais, kalambūrais, itin subtiliu humoru.
Šią poezijos rinktinę sudaro penki skyriai – tai eilėraščiai iš trijų anksčiau išleistų rinkinių, taip pat į vėlesnius rinkinius dėl įvairių priežasčių nepatekę eilėraščiai iš pirmojo autoriaus parengto, bet taip ir nepasirodžiusio rinkinio „Veidrodis prieš veidrodį”, taip pat skyrius, sudarytas iš knygose neskelbtų, atskirą rinkinį sudarančių eilėraščių, parašytų per kelis Nepriklausomybės dešimtmečius. Knyga aprėpia visą poetinę R. Kasparavičiaus kūrybą, parodo jos raidą ir įvairiabriauniškumą.” – Antanas A. Jonynas, poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
