Ecce homo tai trisdešimtas rašytojo romanas. Šiame kūrinyje autorius įvairiais aspektais narplioja menamos tikrovės realybės aktualijas bei problematiką. Pasitelkęs kūrybinę vaizduotę bei turtingą gyvenimo patirtį, autorius sukuria psichologiškai motyvuotus įvykius, herojų paveikslus. Jie gyvena menamoje tikrovėje, pasirinkę savo credo bei poziciją, kuri neretai baigiasi konfliktinėmis situacijomis.
Jobas yra benamis, kuris gyvena Vilniuje ir stebi politikų, milijonierių ir kitų visuomenės sluoksnių elgesį. Jis yra sarkastiškas, kritiškas ir nepriklausomas. Jis nekenčia melo, korupcijos ir nesąžiningumo, kurie vyrauja šalyje. Jis taip pat prisimena savo praeitį, kai buvo laisvės kovotojas ir disidentas, ir lygina ją su dabartimi.
