Danielius Geshardas — tiesiog puikus vyriškis: stotingas, dailus, atletiško sudėjimo, nuo jo taip ir dvelkia vyriška jėga. Kai jis kalba, juo neįmanoma netikėti — jo balsas gilus ir gražus, nepaprastai nuoširdus ir įtikinamas, o šypsena…
Tačiau Kristės šita išorė, šitos įtaikios manieros neapgaus: kartą ji jau kaip reikiant nusvilo… Ar teisingas jos išankstinis nusistatymas, skaitytojai sužinos, perskaitę šitą įdomų romaną.
Korei norėjosi jį apglėbti ir niekada nepaleisti. Norėjosi pasakyti jam ką nors iškalbingo ir reikšmingo, tokio, kad įsimintų visam gyvenimui. Bet laimė ją tiesiog sprogdino iš vidaus, ir žodžiai neatėjo į galvą. Kad bent truputėlį sumažintų įtampą, ji gudriai pažvelgė į jį ir paklausė:
— Ar tu parašysi man dar vieną dainą?
— Aš tau parašysiu simfoniją…
