Kažkada paauglė Klėja slapta žavėjosi savo sesers vyru, kuris jos nė nepastebėdavo. Uždraustus jausmus mergina užgniaužė giliai širdyje. Sėkmingą politinę karjerą darantis žavus vyras buvo tolima svajonė, o realybėje Klėja tenkinosi ne tokio pavojingo jos širdžiai vaikino dėmesiu. Šeimos atstumta, kukli mergina mėgavosi ramia kasdienybe ir studijomis, apie kurias visada svajojo… kol vieną dieną Kamilė… Skaityti toliau »
Serija: „Troškimas #2“. Grįžusi į Katmerės akademiją, Greisė sužino, kad gyvenimas niekada nebebus toks, kaip anksčiau. Vampyrai, vilkolakiai, drakonai ir tamsos paslaptys – šiame pasaulyje magija yra ne privilegija, o pavojinga būtinybė. Pamažu prisitaikydama prie savo naujos realybės, Greisė pajunta įtampą, kurią jai kelia jos jausmai Džeksonui – žavingam, bet paslaptingam vampyrui. Tačiau netikėtai į… Skaityti toliau »
Tai pasakojimas apie kitokį gyvenimą, kurį mes visi galime susikurti, jei tik išmoksime į jį žiūrėti kaip į tikrą, o ne tą, kuri matome per TV, telefonus, internetus, soctinklus. Apie gamtą, kaimą, ūkį, virtuvę, vaikus, vištas ir daržus. Apie savo vietos pasaulyje ieškojimą ir apie tai, ką atrandame, kai ieškome. Kaip galima atsisakyti visų dabar… Skaityti toliau »
Kaip jausmai padėjo sukurti pasaulį, kokiame gyvename šiandien KAIP KEITĖSI MŪSŲ EMOCIJŲ SUPRATIMAS IR PATYRIMAS? KAIP MŪSŲ ĮSITIKINIMAI APIE JAUSMUS (ir patys jausmai) KEITĖ MUS IR PASAULĮ? Mes, žmonės, manome, kad esame racionalios būtybės ir kliaujamės žiniomis bei intelektu. Tačiau nemažai svarbiausių akimirkų mūsų istorijoje yra glaudžiai susijusios su jausmais ir, deja,… Skaityti toliau »
„Suvedžiotojo dienoraštis“ – paskutinis danų rašytojo, filosofo, teologo Søreno Kierkegaardo knygos „Arba, arba“ skyrius, sudarytas iš suvedžiotoju save laikančio jaunuolio Johaneso ir jo suvedžiojimo auka tapusios jaunos merginos Kordelijos laiškų bei Johaneso refleksijų. Subtilus suvedžiotojo metodiškumas, detaliai suplanuotas būdas apsukti nieko neįtarančią ir nekaltą Kordeliją aplink savo pirštą yra persmelktas dvilypumo. Dvilypumo mėgautis akimirka, ir… Skaityti toliau »
Serija: „Keliautojai laiku #1“. Romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ nukelia skaitytoją į apytikriai XIII a. Estiją, Kryžiaus karų ir slibinų metus. Tai pasakojimas apie senojo pasaulio susidūrimą su naujuoju ir šio susidūrimo sąlygojamus virsmus. Ypatingų gebėjimų turintis Lėmetas – paskutinis iš padermės, kuri ilgus šimtmečius gyvavo šiose giriose. Tol, kol užplūdę kraštą geležiuočiai neatnešė naujų… Skaityti toliau »
Kaip ir kasmet prieš gražiausias metų šventes, Molė ir Endriu lūkuriuoja oro uoste lėktuvo į Airiją. Tik šįkart, užgriuvus siautulingai pūgai, jų skrydis atšaukiamas… Skrydis iš Čikagos į Dubliną trunka septynias valandas ir penkiolika minučių. Kaip tik tiek Molė kartą per metus praleidžia su Endriu. Jiedu tik draugai – tarp jų niekad nežybtelėjo jokia… Skaityti toliau »
Serija: „Keliautojai laiku #3“. Tai pirmoji garsaus, pasaulinį pripažinimą pelniusio norvegų rašytojo ir dramaturgo Jon Olav Fosse knyga lietuvių kalba. Knygą sudaro trumpieji prozos tekstai „Vaizdai iš vaikystės” („Prosa frå ein oppvekst”), „Sesutė” („Søster”), apsakymas „Taip viskas prasidėjo” („Det var slik det byrja”) ir apysaka „Rytas ir vakaras” („Morgon og kveld”). Autobiografiniuose kūriniuose „Vaizdai iš… Skaityti toliau »
Serija: „Detektyvo labirintuose #9“. Šokėjas Mario susmunka ant grindų. Širdies smūgis? Žmogžudystė? Kodėl nusižudo dar du žmonės? Tuomet abu krūptelėjo. Gretimame kambaryje pasigirdo išgąsdintas šūktelėjimas.– Tai neįmanoma! – išgirdo jie dr. Varlingą sakant. – Kada?Pasirodymo metu?… Širdies smūgis? – Varlingo balsas skambėjo įsakmiai:– Sužinokite kuo daugiau! Kaip? Savaime suprantama, dar šį vakarą! Man galite skambinti… Skaityti toliau »
MES VISI NORIME VAIKUS AUGINTI TEISINGAI. Skaitome, nagrinėjame, konsultuojamės. Kaip aktyviai klausytis, kaip teisingai sudrausminti, aštuonis kartus per dieną apkabinti, paskatinti, sudrausti. Versti skaityti. Jokiu būdu neversti skaityti. Teisingai girti (pavyzdžiai pridedami). Negirti visiškai, tai įvertinimas, o vertinti nereikia… Kas mūsų santykiuose su vaiku negerai, kas jam trukdo geriau elgtis? Kaip pakeisti elgesį,… Skaityti toliau »
Romano įvykių centre ‒ lemtinga vasara, kuri negrįžtamai pakeis trijų skirtingų moterų likimus. Viena jų ‒ žymi nuomonės formuotoja, turinti nuolat kurti tobulo gyvenimo paveikslą savo sekėjams, antroji ‒ šeimai atsidavusi jauna mama, kurios ramų svajonių gyvenimą ima griauti besikeičiantis vyro elgesys, o trečioji ‒ jų draugė, nuolat besilaikanti dietų ir kankinama daugybės kompleksų dėl… Skaityti toliau »
2022 m. Goncourt’ų premija. Man atrodo, kad tai, kas asmeniška, turi prasmę tik tada, kai yra susiję su kitais, kai asmeniška rezonuoja su tuo, kas bendra, su visuomene, su istorija. Iš Brigitte Giraud kalbos per Goncourt’ų premijos teikimo ceremoniją Šis romanas – tai įtampos kupinas, atgalinio laiko skaičiavimo formos pasakojimas. Jame autorė permąsto… Skaityti toliau »
Jo veidas staiga išsiliejo, kaip tada, kai pamiršti persukti juostelę ir padarai dvi nuotraukas viename kadre. – Tu turi du veidus, – baugiai tarė ji. – Tai draudžiama. Galima nešioti tik vieną. 1968 m., Kopenhaga. Knygų vaikams rašytoja Lisė pagaliau sulaukia pripažinimo. Tačiau džiugesį aptemdo pakitęs jos vyro elgesys: Gertas negali susitaikyti su žmonos… Skaityti toliau »
Apsakymai ir apysakos.
Romane „Melnragės akmenys“ autorius grižta prie bręstančio jaunimo temos. Knygoje vaizduojamas vienas abiturientės Jurgos vasaros mėnuo, prabėgantis prie jūros tuoj po egzaminų. Mergina ten sutinka Tomą, su kuriuo užsimezga romantiška draugystė. Tomo biografija sudėtinga. Užaugęs jūreivio ir laisvo elgesio motinos šeimoje, abiejų anksti netekęs. Jis, šiaip jau doras vaikinas, neranda darbo, priverstas susidėti su… Skaityti toliau »
Romane dėmesys sutelktas į valstiečio Povilo Naudžiūno šeimos likimą. Skirtingais keliais pasuko šio kaimiečio vaikai. Tėvo paveikslu ginama meilė savajai žemei, žmogaus pastovumas, orumas – vertybės išryškinančios dėsningumus mūsų gyvenime.
Pasaka-apysaka vaikams
Rašytojas gvildena gėrio, tiesos, pilietiškumo, pareigos, atsakomybės, dvasinio grožio problemas, principingai pasisako už aktyvią jaunuolio asmenybę.
Serija: „Savūnė #3“. Trečioje trilogijos dalyje tęsiama Savūnės Žemgulienės gyvenimo istorija. Toliau tęsiamos ir kitų veikėjų gyvenimo linijos – Alekso Pelaniaus, tapusio kolūkio pirmininku, kaimynų Naudickų, Rastenių, jaunosios mokytojos Giedrės ir jos vyro Jono, buvusio Savūnės įnamio. Retsykiais iš naujo pažvelgiama ir į netolimą praeitį – pokario metus, prisimenami partizanai, jų kovos dėl laisvės.
Vaikams