Knygoje „Nenusilenkusi Šiluva”, remiantis archyvine medžiaga, laisvės kovų dalyvių prisiminimais, nagrinėjama Šiluvos regiono žmonių kova prieš carinės Rusijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos okupaciją, pradedant kova dėl pačios lietuvybės (knygnešių kova 1865–1904), carinės valdžios pašalinimu 1905 m., savanorių kovomis, Nepriklausomos Lietuvos kūrimu 1918–1940 m., ir baigiant pokario laisvės kovomis.   Atskleidžiama pagrindinio laisvės kovų regiono vado… Skaityti toliau »

Prof. Romualdas Grigas – Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos mokslo premijos laureatas (2002) – pateikia savitą lietuvių tautos tapatybės ir jos kaitos supratimą. Remdamasis sukaupta sociologo ir vadybininko, politologo ir tautotyrininko patirtimi, eseistiniu braižu drąsiai interpretuoja kai kurios lietuvių tautos ir jos valstybės istorinius faktus bei procesus. Savaip išskleidžia vadinamąją tautos matricą – prigimties šaknis.… Skaityti toliau »

Serija: „Neparklupdyta Lietuva #2“. Žinomo rezistento, politiko, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo ir vadovo, nenuilstančio Lietuvos laisvės šauklio Antano Terlecko knyga „Ne pats pasirinkau savo dalią“ tarytum apibendrina ilgą ir sudėtingą autoriaus gyvenimo kelią, jo išgyvenimus, apmąstymus, lūkesčius ir gyvenimo patirtį. Pirmojoje dalyje, remdamasis artimųjų ir draugų pasakojimais, liudijimais, dokumentais, laiškais ir savo patvaria atmintimi, autorius… Skaityti toliau »

Bronislovas Kuzmickas – Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, filosofas, politikas, keliolikos knygų autorius.   Knygoje „Tarp kaimynų ir pasaulyje“ rašoma, kaip pirmaisiais Nepriklausomybės metais ir jų išvakarėse klostėsi santykiai su kaimyninėmis valstybėmis ir kaip tai atsispindėjo Lietuvos žiniasklaidoje. Apibūdinama santykiu su Lenkija, Baltarusija, Rusija pradžia ir plėtra iki tarpvalstybinių sutarčių sudarymo. Nušviečiama šiame… Skaityti toliau »

Specialioji dalis Knygoje, remiantis Žemaičių žemės teismo, Žemaičių pilies teismo, Vyriausiojo Tribunolo XVI–XVIII a. knygomis ir kitais pirminiais istoriniais šaltiniais, atskleidžiamas XVI–XX a. socialinis, ekonominis, teisinis, asmeninis gyvenimas, vykęs daugiau kaip dvidešimtyje Šiluvos regiono dvarų. Pats dvaras tiriamas kaip regiono ekonominį, politinį, religinį, kultūrinį gyvenimą ilgą laiką kūręs ir integravęs centras. Tai darė priimdamas įvairius… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #29“. DAUJĖNAI – 29-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama 460-osioms Daujėnų paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinėms (1554–2014), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), kitoms Lietuvai svarbioms istorinėms sukaktims. Skaitytojams pristatomas nuošalus, miškingose vietovėse įsikūręs, kadaise sėlių gyventas Daujėnų kraštas, šio gražaus šiaurės Lietuvos Pasvalio rajono kampelio gamta, istorija nuo seniausių laikų, darbščių žmonių… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #39“. Balninkai – 39-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253–2003), Lietuvos atkūrimo šimtmečiui (1918– 2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990–2020), Balninkų 680 metų sukakčiai (1338–2018).   188-iuose monografijos straipsniuose 72 autoriai – mokslininkai, kraštotyrininkai, kraštiečiai – aprašo Balninkų apylinkių geologiją,… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #16“. Baisogala – 16-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija – pasiekia skaitytoją jubiliejiniais 2009-aisiais – Lietuvos tūkstantmečio, kuriam dedikuojama prieš 15 metų pradėta rengti pati serija, ir Baisogalos 470 metų sukakties minėjimo metais. Monografija skiriama šioms iškilioms sukaktims bei Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui, sukakusiam 2003-aisiais, ir Lietuvos Valstybės… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #35“. Babtai – 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms ir Babtų miestelio 625-osioms pirmojo rašytinio paminėjimo metinėms. Knyga išleista sutelkus „Versmės“ leidyklos ir Babtų seniūnijos bendruomenės kūrybines galias bei lėšas, taip pat gavus Lietuvos kultūros tarybos dalinį finansavimą. Tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas,… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #43“. Kazlų Rūda – 43-ioji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), Kazlų Rūdos 280 metų sukakčiai (1744–2024), Vilkaviškio vyskupijos 100-mečiui (1926–2026). 94-iuose monografijos straipsniuose 77 autoriai (tarp jų 17 mokslo daktarų) aprašo Kazlų Rūdos apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, Kazlų Rūdos girią, joje dirbusius… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #25“. KARTENA –25-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Kartenos pirmojo paminėjimo 1253 metais 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui (2010), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018). Žemaitijoje esančio Kartenos miestelio ir jo apylinkių gyvenimo ritmą rikiuoja Minijos upė… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #31“. 138-iuose monografijos straipsniuose, straipsneliuose, atsiminimuose 106 įvairių profesijų autoriai (tarp jų 18 mokslo daktarų) aprašo Kamajų apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, augmeniją, pirmuosius žmonių gyvenimo pėdsakus poledynmečiu, sėlių genties kultūrą, dvarų ir kaimų istorijas, Kamajų žydų bendruomenę, Kamajų Respubliką 1905 metais, sovietų okupantų represijas ir atkaklų kamajiškių priešinimąsi okupacijai, kolūkius,… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #24“. Antrojoje monografijos dalyje apžvelgiama švietimo raida nuo pirmųjų pradžios mokyklų iki šių dienų, pasakojama apie bibliotekų kūrimąsi ir jų veiklą, saviveiklos kolektyvus, aprašomi amatai, kapinės, kryždirbystė, darbo, kalendoriniai ir šeimos papročiai, papročių teisė, vietos šnektos, pavardės ir vietovardžiai, skelbiama to krašto tautosaka, rašoma apie įžymiausius juodupiečius – vyskupą Antaną Deksnį, architektą… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #1“. Pirmoji šios Rokiškio krašto monografijos dalis skirta gamtai ir istorijai. Joje nagrinėjama krašto gelmių sandara, kraštovaizdžio formavimasis, aprašomi miškai, sodybų želdiniai, laikotarpis nuo kažkada čia gyvenusios sėlių genties iki Lietuvą išlaisvinusio Atgimimo, pateikiama garsaus Nemuno fabriko istorija, daugumos Juodupės valsčiaus kaimų istorijos.

Serija: „Lietuvos valsčiai #17“. Gruzdžių monografijos antroji dalis, užbaigianti 2009 m. pradėtą leisti 17-osios Lietuvos valsčių serijos monografijos dvitomį, kaip ir 1 000 puslapių pirmoji, aprašanti krašto istoriją, skiriama Gruzdžių (seniau Zamūšės) 375-osioms metinėms (2011), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (2018), kitoms svarbioms šalies sukaktims.   Knygoje 67 autoriai – žinomi Lietuvos mokslininkai, kraštotyrininkai, rašytojai, kiti… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #17“. Gruzdžiai – 17-oji „Lietuvos valsčių“ serijos dviejų dalių monografija, skiriama Gruzdžių (seniau Zamūšės) 375-osioms metinėms (2011). Pirmoji jos dalis – tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra ir kitais šaltiniais paremtas, fotografijomis ir piešiniais gausiai iliustruotas 60 straipsnių autorių – žinomų mokslininkų, kraštotyrininkų, įvairių specialybių darbuotojų, kraštiečių pasakojimas apie dabartinio Šiaulių… Skaityti toliau »