Bronislovas Kuzmickas – Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, filosofas, politikas, keliolikos knygų autorius.   Knygoje „Tarp kaimynų ir pasaulyje“ rašoma, kaip pirmaisiais Nepriklausomybės metais ir jų išvakarėse klostėsi santykiai su kaimyninėmis valstybėmis ir kaip tai atsispindėjo Lietuvos žiniasklaidoje. Apibūdinama santykiu su Lenkija, Baltarusija, Rusija pradžia ir plėtra iki tarpvalstybinių sutarčių sudarymo. Nušviečiama šiame… Skaityti toliau »

Specialioji dalis Knygoje, remiantis Žemaičių žemės teismo, Žemaičių pilies teismo, Vyriausiojo Tribunolo XVI–XVIII a. knygomis ir kitais pirminiais istoriniais šaltiniais, atskleidžiamas XVI–XX a. socialinis, ekonominis, teisinis, asmeninis gyvenimas, vykęs daugiau kaip dvidešimtyje Šiluvos regiono dvarų. Pats dvaras tiriamas kaip regiono ekonominį, politinį, religinį, kultūrinį gyvenimą ilgą laiką kūręs ir integravęs centras. Tai darė priimdamas įvairius… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #29“. DAUJĖNAI – 29-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama 460-osioms Daujėnų paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinėms (1554–2014), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), kitoms Lietuvai svarbioms istorinėms sukaktims. Skaitytojams pristatomas nuošalus, miškingose vietovėse įsikūręs, kadaise sėlių gyventas Daujėnų kraštas, šio gražaus šiaurės Lietuvos Pasvalio rajono kampelio gamta, istorija nuo seniausių laikų, darbščių žmonių… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #39“. Balninkai – 39-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253–2003), Lietuvos atkūrimo šimtmečiui (1918– 2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990–2020), Balninkų 680 metų sukakčiai (1338–2018).   188-iuose monografijos straipsniuose 72 autoriai – mokslininkai, kraštotyrininkai, kraštiečiai – aprašo Balninkų apylinkių geologiją,… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #16“. Baisogala – 16-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija – pasiekia skaitytoją jubiliejiniais 2009-aisiais – Lietuvos tūkstantmečio, kuriam dedikuojama prieš 15 metų pradėta rengti pati serija, ir Baisogalos 470 metų sukakties minėjimo metais. Monografija skiriama šioms iškilioms sukaktims bei Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui, sukakusiam 2003-aisiais, ir Lietuvos Valstybės… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #35“. Babtai – 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms ir Babtų miestelio 625-osioms pirmojo rašytinio paminėjimo metinėms. Knyga išleista sutelkus „Versmės“ leidyklos ir Babtų seniūnijos bendruomenės kūrybines galias bei lėšas, taip pat gavus Lietuvos kultūros tarybos dalinį finansavimą. Tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas,… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #43“. Kazlų Rūda – 43-ioji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), Kazlų Rūdos 280 metų sukakčiai (1744–2024), Vilkaviškio vyskupijos 100-mečiui (1926–2026). 94-iuose monografijos straipsniuose 77 autoriai (tarp jų 17 mokslo daktarų) aprašo Kazlų Rūdos apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, Kazlų Rūdos girią, joje dirbusius… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #25“. KARTENA –25-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Kartenos pirmojo paminėjimo 1253 metais 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui (2010), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018). Žemaitijoje esančio Kartenos miestelio ir jo apylinkių gyvenimo ritmą rikiuoja Minijos upė… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #31“. 138-iuose monografijos straipsniuose, straipsneliuose, atsiminimuose 106 įvairių profesijų autoriai (tarp jų 18 mokslo daktarų) aprašo Kamajų apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, augmeniją, pirmuosius žmonių gyvenimo pėdsakus poledynmečiu, sėlių genties kultūrą, dvarų ir kaimų istorijas, Kamajų žydų bendruomenę, Kamajų Respubliką 1905 metais, sovietų okupantų represijas ir atkaklų kamajiškių priešinimąsi okupacijai, kolūkius,… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #24“. Antrojoje monografijos dalyje apžvelgiama švietimo raida nuo pirmųjų pradžios mokyklų iki šių dienų, pasakojama apie bibliotekų kūrimąsi ir jų veiklą, saviveiklos kolektyvus, aprašomi amatai, kapinės, kryždirbystė, darbo, kalendoriniai ir šeimos papročiai, papročių teisė, vietos šnektos, pavardės ir vietovardžiai, skelbiama to krašto tautosaka, rašoma apie įžymiausius juodupiečius – vyskupą Antaną Deksnį, architektą… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #1“. Pirmoji šios Rokiškio krašto monografijos dalis skirta gamtai ir istorijai. Joje nagrinėjama krašto gelmių sandara, kraštovaizdžio formavimasis, aprašomi miškai, sodybų želdiniai, laikotarpis nuo kažkada čia gyvenusios sėlių genties iki Lietuvą išlaisvinusio Atgimimo, pateikiama garsaus Nemuno fabriko istorija, daugumos Juodupės valsčiaus kaimų istorijos.

Serija: „Lietuvos valsčiai #17“. Gruzdžių monografijos antroji dalis, užbaigianti 2009 m. pradėtą leisti 17-osios Lietuvos valsčių serijos monografijos dvitomį, kaip ir 1 000 puslapių pirmoji, aprašanti krašto istoriją, skiriama Gruzdžių (seniau Zamūšės) 375-osioms metinėms (2011), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (2018), kitoms svarbioms šalies sukaktims.   Knygoje 67 autoriai – žinomi Lietuvos mokslininkai, kraštotyrininkai, rašytojai, kiti… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #17“. Gruzdžiai – 17-oji „Lietuvos valsčių“ serijos dviejų dalių monografija, skiriama Gruzdžių (seniau Zamūšės) 375-osioms metinėms (2011). Pirmoji jos dalis – tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra ir kitais šaltiniais paremtas, fotografijomis ir piešiniais gausiai iliustruotas 60 straipsnių autorių – žinomų mokslininkų, kraštotyrininkų, įvairių specialybių darbuotojų, kraštiečių pasakojimas apie dabartinio Šiaulių… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #15“. GELVONAI – penkioliktoji „Lietuvos valsčių“ serijos knyga – trečioji, skirta Širvintų kraštui, ir pirmoji, išleista jubiliejiniais 2009-aisiais – Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo metais. Knyga dedikuojama Lietuvos Tūkstantmečiui, Gelvonų pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 625-osioms metinėms (1385 m. liepos 17 d.) bei artėjančiai kitai svarbiai datai – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui 2018-aisiais.   Šią… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #23“. Gelgaudiškis – 23-ioji dviejų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, kaip ir visa serija, dedikuojama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), taip pat Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Gelgaudiškio 500 metų jubiliejui (1504–2004), kitoms svarbioms reikšmingų šalies istorijos įvykių sukaktims.   Šiame bemaž visą dešimtmetį rengtame leidinyje 64 autoriai 125 straipsniuose išsamiai pristato buvusio Šiaurės… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #23“. Gelgaudiškį – 23-iąją šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos dviejų dalių monografiją, skiriamą Gelgaudiškio 500 metų jubiliejui (1504–2004), sudaro 125 straipsniai, kuriuos parašė 64 autoriai.   2011-aisiais sukako 180 metų, kai Didžiojoje Lietuvoje įsiplieskė pirmasis anticarinis 1831 m. sukilimas, kuriame dalyvavo gen. Antano Gelgaudo vadovaujamas lenkų korpusas (12 700 karių). Šios reguliariosios kariuomenės… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #18“. 105-iuose knygos straipsniuose 60 autorių išsamiai pristato buvusio Vakarų Žemaitijos Endriejavo valsčiaus gamtą, istoriją nuo seniausių laikų, tradicinę kultūrą, kalbą, žodinį palikimą. Pirmą kartą plačiau apžvelgiama valstietiškos knygos kultūra, knygnešių laikmetis, istoriniai kaimai, atskiros giminės. Skaitytojas ras duomenų apie Endriejavo parapijos ir miestelio įkūrimą XVIII a. pabaigoje. Daug dėmesio skirta XX… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #11“. Papilės apylinkėse žmonės gyveno jau vėlyvajame neolite. Arti vienas kito esantys du piliakalniai leistų teigti, jog Papilė, kuriantis Lietuvos valstybei bei kovų su Livonijos ordinu metu, galėjo būti nemažas ūkinis, karinis, administracinis bei religinių apeigų centras. Pirmasis Papilės (Pylene) paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra diskutuotinas, tačiau Papilės (Popillen) apylinkės tikrai minimos Hermano… Skaityti toliau »