Turkų rašytojo Orhano Pamuko romane „Moteris raudonais plaukais“ persipina Oidipo mitas, meilės istorija ir kriminalinis trileris. Tai pasakojimas apie tėvus, vaikus ir aistras, atveriančias tarp jų prarajas.
Šešiolikmetis Džemas įsidarbina šulinių kasėjo Machmudo pameistriu. Abu jie darbuojasi netoli Stambulo esančiame Engereno miestelyje – plyname lauke ieško vandens. Sunkiai dirbant po svilinančiu vasaros dangum tarp jų užsimezga ypatingas tėvo ir sūnaus ryšys. Jis nepažįstamas, bet brangus tiek vidutinio amžiaus viengungiui Machmudui, tiek iš kalėjimo neišeinančiam kairiųjų pažiūrų aktyvisto sūnui. Machmudas ir Džemas dalinasi istorijomis, kurios pamažu atskleidžia skirtingą jų požiūrį į pasaulį.
Miestelyje, kuriame amatininkai apsiperka ir leidžia laisvalaikį, Džemas sutinka tą, kuriai nepajėgia atsispirti. Vaikino dėmesį patraukia raudonplaukė keliaujančio teatro aktorė. Šis susitikimas pakeis jaunuolio likimą trims dešimtmečiams. Nors slapčiausioms svajonėms bus lemta išsipildyti, Džemas už tai sumokės milžinišką kainą. Po nelaimingo atsitikimo jaunuolis bus priverstas grįžti atgal į Stambulą ir bandys pamiršti visus tąkart nutikusius įvykius.
Tačiau po trisdešimties metų jo ir moters raudonais plaukais keliai vėl susikirs…
Vieno žymiausių Turkijos rašytojų Orhano Pamuko knygose persipina rytietiška literatūros tradicija ir vakarietiškas mąstymas. Rašytojo kūryba tarsi tiesia tiltą tarp dviejų kultūrų, o už šias pastangas įteikta ne viena literatūros premija – 2006 m. jis tapo Nobelio premijos laureatu.
Naujasis mitiniu karščiu alsuojantis O. Pamuko romanas „Moteris raudonais plaukais“ – tai ir pasakojimas apie šeimą ir aistrą, brandą ir jaunystę, amžinai sudėtingus tėvo ir sūnaus santykius ir žmogžudystės nuojautą.
„Moters balsu papasakotas paskutinis knygos skyrius – išskirtinis, visas romano gijas į visumą sujungiantis tekstas, atveriantis naują kūrinio perskaitymo perspektyvą. <…> Pasiekę atomazgą, skaitytojai pasijus lyg iškopę iš šulinio gelmių į dienos šviesą.“
The Guardian
„Žaismingas ir dinamiškas romanas kartoja mėgstamiausias Pamuko temas – turkiškame kontekste vaizduojamą praeities ir ją naikinančio modernaus pasaulio susidurimą, jo įtaką individo sąmonei ir psichologijai. <…> Intriguojanti detalė visų jo darbų mozaikoje.“
The New Statesman
„Nors romane „Moteris raudonais plaukais“ netrūksta atpažįstamų simbolių, romanas kelia šiurpą ir nėra nuspėjamas. Čia nerasime Pamuko žaismingumo ir pokštų – knygos žmogžudystes įrėmina senovės mitai ir epai. Skaitytojui tai kuria uždarumo iliuziją, kur bet koks nesutarimas tarp tėvo ir sūnaus pasmerktas virsti tragedija.“
World Literature Today
