Aš – Onutė Šešupė, tokį slapyvardį pasirinkau savo poezijos skelbimui. Šešupė – mano gimtosios Suvalkijos simbolis ir nors šiuo metu gyvenu Aukštaitijoje, visa širdimi esu ten, prie Šešupės.
Eiles kurti pradėjau dar jaunystėje. Sunkūs pokario metai, vaikystė, praleista vaikų namuose, pražydusi jaunystė ir pirmoji meilė – viskas išsiliejo eilėse. Deja, jaunystės eilėraščių neišsaugojau… Vėliau, atsidėjau šeimos rūpesčiams, o ir kasdieniai darbai nustumdavo eiles kažkur į šalį. Bet visą laiką širdyje nešiojau viltį: o gal gi vieną dieną grįšiu prie poezijos?
Dabar esu Sinjora. Taip gyvenimas susiklostė, jog jau likau viena. O ir laiko šiuo metu turiu pakankamai, todėl ir vėl rašau eiles. Rašau apie viską: Gyvenimą, meilę ir praradimus, Mirtį, parką ir beržą, baltu nuometu užklotą Žemę ir beglobį šunelį,lelijas ežere ir išdavystę…
Savo eilėmis noriu paraginti žmones dalintis Gerumu. Iš širdies į širdis…
