„Gimiau Vilniuje prieš trisdešimt metų. Šiame mieste baigiau mokyklą ir mečiau filologijos mokslus. Turėjau polinkį daužyti mobiliuosius telefonus į žemę, kai užsimanydavau erdvės. Taip pripratau prie senesnių telefonų ir jų mygtukų. Malonumas rašyti su lietuviškom raidėm – tai tarsi įrodymas, kad myli kalbą (rašydamas raidę F skaičių 3 turi paspausti penkis kartus). Mėgstu pakeliauti. Tačiau pastaruoju metu dažniausiai keliauju paupiais ir po kiemus. Visad apsidžiaugiu pamatęs kokį gražesnį grafitį arba senutę, laistančią gėles. Taip pat man labai patinka tuščios automobilių stovėjimo aikštelės – jos savyje turi daug dvasingumo (visada pasifotografuoju, kad atsiminčiau): asfaltas, neužgultas mašinų, tik mažų akmenukų, ta plati tuščia erdvė, bet su nubrėžtom ribom, ir tu joje – vis kitoks, vis kažką naujo atradęs, – sėdintis ant bordiūro ir rašantis eilėraštį. Jei pasiseks, tą pačią naktį dar susapnuosi, kad stipriai atsispiri nuo asfalto ir skrieji, laisvas ir galingas, virš daugiabučių ir laukų, vėjui taršant tarp kojų tavo mėgstamiausius šortus.”
Nojus Saulytis
„Didelis kosminis kūdikis ant tuštumoje levituojančio kilimo žaidžia kaladėlėmis. Jo veidrodinėje odoje atsispindi skirtingos kombinacijos. Gėris, blogis, mergaitės, berniukai, drebėjimas, balti konversai, SMS, pyktis, sukietėję speneliai, religija, narkotikai, kažkas mielo, vystančios gėlės, euforija, planetos… Pirmoje Nojaus Saulyčio poezijos knygoje noras nusidėti ir vaikiškas tyrumas be atvangos maišosi, įgauna pačius netikėčiausius pavidalus.”
Poetė Aušra Kaziliūnaitė
„Nojaus Saulyčio „SMS gėlytė” ̶ retas debiutas, kai tekstų turinys visiškai atitinka formą. Eilėraščiai tarsi kampuotas, bet savaip grakštus paauglio kūnas: kapotas, lakoniškas frazes, drovius nutylėjimus keičia atviras plepėjimas, o šį – vidinį nerimą ir prasmės klausimus fiksuojančios drąsios metaforos. Saulytis skaitytojui siunčia SMS žinutes iš to keisto periodo, kai pasiekusi savo aukštumas paauglystė pradeda artėti pabaigos link. Perfrazuojant dainininkę Britney Spears, eilėraščių subjektas yra „not a girl, not yet a (wo)man”. Nors dar tik pavasaris, dar nebūtina kažkam (fiksuotai tapatybei, gyvenimo keliui, dievui, antrajai pusei) įsipareigoti, tačiau – autorius puikiai žino – ilgai tai nebetruks.”
Rašytoja Virginija Kulvinskaitė
„N. Saulyčio poezija – suvaldytas gaivalas, kontroliuojamas chaosas: subjektas pasiduoda impulsui, bet tik iki tam tikros ribos. Jis ne tik budriai stebi aplinką, bet ir sąmoningai seka savo paties mintis ir pojūčius. Viena iš svarbiausių knygos temų – dievoieška („nes aš iš tikro krikščionis / su manim nuolatos demonai” ir kt.). Poetas subtiliai perteikia vis dar tabu Lietuvos kultūroje laikomas temas: seksualumą, alkoholį, savaip visa tai apmąsto. N. Saulytis savitai atliepia modernistų dekadentų Ch. Baudelaire’o, W. Whitmano, vėliau tęstą bytnikų, tradiciją, įvelka ją į šių dienų formą, aktualizuoja įvietindamas Vilniaus mieste, kalbėdamas apie šiuolaikines technologijas. Tekstai pakeri valinga koncentracija, minties tikslumu, emocijos tikrumu ir minimalistiniu pateikimu.”
