1942 m. Lenkijoje žydų berniukas Feliksas katalikiškoje prieglaudoje slepiasi nuo nacių, tik bėda, kad jis nieko nežino apie karą. Jis mano, kad prieglaudoje bus tik tol, kol tėvai išgelbės savo knygų pardavimo verslą. Ėmęs manyti, kad tėvams gresia pavojus, Feliksas iškeliauja jų įspėti ir patenka tiesiai į nacių okupuotą Lenkiją. Feliksui viskas yra istorija. Iš kur jo sriuboje atsirado visa morka? Tai ženklas, kad tėvai atvažiuoja jo pasiimti. Kodėl naciai degina knygas? Jie turbūt kitataučiai bibliotekininkai, atsiųsti išvalyti pasenusios prieglaudos bibliotekos. Tačiau Felikso kelionė darosi vis pavojingesnė ir jis pamažu pamato siaubus, kurių negali paaiškinti jokios istorijos.
Nepaisant supančių baisumų, Feliksas niekada nepraranda vilties. Morrisas Gleitzmanas šią skaudžią temą paverčia istorija, kupina meilės, draugystės ir netgi juoko.
Visi nusipelnė gyvenime patirti ką nors gero. Bent kartą.
Kartą pabėgau iš prieglaudos, kad surasčiau mamą ir tėtį.
Kartą iš degančio namo išgelbėjau mergaitę, vardu Zelda.
Kartą prajuokinau nacį, kuriam skaudėjo dantį.
Aš vardu Feliksas. Tai mano istorija.
