Antrasis Monikos Budinaitės romanas „Knyga ištrintu skyriumi“ pasižymi savitu stiliumi, atviru diskursu, veikėjų charakteriai kuriami pasitelkiant gamtos ir miesto aplinkos vaizdus. Autorė gilinasi šeimos santykių psichologiją, ji neteisia ir neišteisina, tiesiog stengiasi suprasti.
Po žmonos mirties Matas, iš nepažįstamojo gavęs kompiuterį, jame randa ne vieną skaudžią apgaulę atskleidžiantį žmonos juodraštį. Taip vyras pradeda ilgą gyvenimo kelias ir kovą su pačiu savimi.
Romane susipina dvi istorijos: Mato gyvenimas po Uršulės mirties, jo prisiminimai apie santuokoje praleistus metus, visai ne tokius kaip jis įsivaizdavo, ir žmonos užrašai, atskleidžiantys santuokinių santykius, slaptus, nedovanotinus nuotykius ir išdavystes.
Įskaudintas ir pažemintas Matas juodraštyje randa ir tai, kas priverčia susimąstyti ir neteisti. Skaitydamas išpažintį supranta Uršulės kančią ir nusivylimą, pamato ne visada buvusį gerą ir teisingą save patį.
Kaltės kamuojamas jis nusprendžia Uršulei atleisti, o savo padarytas skriaudas išpirkti atskleisdamas tiesą.
Vyras pasiryžta išleisti žmonos dienoraščio knygą, tačiau su sąlyga – vienas skyrius privalo būti ištrintas. Koks tai skyrius? Kodėl panorėjęs atskleisti tiesą jis pasilieka paslaptį? Ir kokia ji?
