Ar gali būti per vėlu pamiršti ir atleisti?
Įsimylėjusi ir susižadėjusi Leoni pabėga iš gimtojo Dublino norėdama viską pradėti iš naujo – ten, kur jos niekas nepažįsta ir nežino ją genančios paslapties…
Įsikūrusi naujuose namuose ji atsitiktinai randa meilės laiškų ryšulėlį. Visi jie parašyti vyro, vardu Natanas, ir skirti nežinomai moteriai. Visi baigiasi tai pačiais paslaptingais žodžiais „Atleisk man”.
Sujaudinta laiškų nuoširdumo Leoni neatsispiria norui išsiaiškinti, kas nutiko tai porai. Jei ji galėtų grąžinti laiškus teisėtai savininkei, galbūt Natano gyvenimo meilė rastų širdyje jėgų jam atleisti? Bet ar pačiai Leoni nereiktų išgirsti savo širdies balso?
