Sudaužysiu tau širdį
Jų aistra sunaikins viską, kas stos skersai kelio…
Aš važiuoju traukiniu.
Nežinau, kurioje stotyje įlipau ir kurioje išlipsiu. Žinau tik tiek, kad važiuoju. Vaizdas už lango liejasi. Keliauju traukiniu. Nors turėčiau išlipti iš jo. Likimas iš manęs juokiasi. Gerai gyvenau, turėjau viską, kol staiga gavau tai, apie ką nė nenutuokiau. Galimybę jaustis patenkintai, nuostabiai, nepakartojamai, laimingai ir džiaugsmingai.
Taip atsidūriau traukinyje, lekiančiame nežinoma kryptimi. Esu ne keleivė, bet mašinistė. Metu anglis į garvežio katilą, kad visu greičiu leisčiausi pirmyn.
Jeigu patikėčiau, kad tai tebuvo atsitiktinumas arba likimas – ar taptų lengviau? Iš tikrųjų, prieš sutikdama Vilį, nenumaniau, ko ieškau, bet visada ilgėjausi. Tai ne atsitiktinumas ar likimas.
Tai mano pasirinkimas. Nežinau, kaip sustoti.
Nenoriu sustoti.
