Už duonos vagystę našlaitė Mėja gauna bausmę iki gyvos galvos: ji turi tapti nuodėmių valgytoja – atstumtąja, su kuria niekam nevalia kalbėtis, jos negalima liesti, šiukštu net pažvelgti. Nuodėmes visada valgo tik moterys, kadangi Ieva pirmoji suvalgė nuodėmę – Uždraustąjį vaisių.
Tai reiškia, kad niekad nebejausi, kaip tavo krūtinė spaudžiasi prie kito žmogaus krūtinės, atsidūrus glėbyje.
Tu niekada neištekėsi.
Tu niekad nesusilauksi vaiko.
Tu niekad neturėsi mylimojo, netgi artimo draugo.
Keturiolikmetė verčiama išklausyti paskutinius mirštančiųjų prisipažinimus ir valgyti ant karsto dedamą ritualinį maistą, simbolizuojantį nuodėmes. Nuodėmių valgytoja užsikrauna svetimus nusižengimus ir tylomis nusineša į kapą, kad kitų žmonių sielos galėtų patekti į dangų. Kai ant karališkosios guvernantės karsto pasirodo elnio širdis, Mėja nusprendžia išsiaiškinti, kas ir kodėl suklastojo neišpažintą nuodėmę. Nuodėmių valgytoją įtraukia žiaurus ir pavojingas kilmingųjų pasaulio intrigų knibždėlynas.
