Du garsūs XX amžiaus vokiečių filosofai knygoje aptaria Apšvietos, kaip kadaise labai paplitusios ideologinės sistemos, raidos tendencijas ir padarinius, kurie kultūrinę pažangą pavertė atžanga vėlesniais laikais. Pirmame skyriuje išdėstomi teoriniai Apšvietos sampratos pagrindai, paremti dviem tezėmis: mitas yra Apšvieta ir Apšvieta virsta mitologija. Šios tezės plėtojamos tolesniuose skyriuose aptariant mitą ir Apšvietos dialektiką remiantis Homero Odisėja bei Apšvietos užbaigėjų Kanto, Sade’o ir Nietzsche’s filosofija. Skyriuje „Kultūros industrija“ parodoma Apšvietos atžanga ir jos virtimas ideologija. Knyga baigiama dialektine antropologija besiremiančiais teziniais antisemitizmo svarstymais, rodančiais apšviestosios civilizacijos grįžimą į barbarybę šiuolaikiniame gyvenime.
