Nereikia būti archeologu, kad įsivaizduotum, ką reiškia palikti namus, pasiėmus vien tai, ką gali panešti.
Mary Beard (Meri Bird, g. 1955 m.) – viena iš originaliausių ir žymiausių šiandien dirbančių klasikinės kultūros žinovų. Kembridžo universiteto profesorė ir Karališkosios menų draugijos antikinės literatūros profesorė dėl savo mokslinės veiklos, dažno reiškimosi žiniasklaidoje ir viešų pasisakymų savo tyrimų srities klausimais yra pelniusi „žinomiausios Britanijoje antikos specialistės” vardą. Jos knyga „Pompėjai” – aistringas ir sukrečiantis pasakojimas apie garsųjį senovės miestą.
Pompėjai – bene vienintelė pasaulyje vieta, kur pradedi tiesiogiai suprasti, kaip iš tiesų gyveno pirmojo mūsų eros amžiaus romėnai – nuo viešnamių ir tualetų iki prašmatnių svetainių ir sudėtingų pirčių kompleksų. 79-aisiais mūsų eros metais išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis sunaikino romėnų miestus ir kaimus, ūkius, namus, žmones – visa, kas gyva Neapolio įlankos regione. Žinomiausias iš žuvusių miestų – Pompėjai, įsikūrę tarp jūros ir Vezuvijaus, netoli Neapolio ir Herkulanėjo.
Nedaug suklysime pasakę, kad M. Beard knyga „Pompėjai” žuvusių miestelėnų kaulus apaugino mėsa. Maža to, tą patį ji padarė ir su pačiu miestu. Autorei puikiai pavyko išdėstyti mokslinius faktus kuo paprasčiau ir kartu jų neiškraipyti. M. Beard „Pompėjai” – tai moderni ataskaita apie stebinamai išsamų ir tikslų tyrimą.
Ši knyga – tai išmanaus ir kartu suprantamo rašymo apie senovę pavyzdys. M. Beard stilius daro knygą lengvai skaitomą, todėl ji bus vertinga ne tik specialistui, bet ir paprastam skaitytojui. Pompėjai – įkvepiantys ir nepakartojami. Pagaliau atsirado jų verta knyga.
„Kiekvienas, perskaitęs nepaprastai įtraukiantį Mary Beard pasakojimą, vargiai atsispirs norui apsilankyti Pompėjuose.” – Elizabeth Speller, Independent
„Jaučiu pagundą pasakyti: jei šiais metais perskaitysite vienintelę knygą apie istoriją, tai turėtų būti „Pompėjai”. Ne tik todėl, kad ji parašyta su moksliniu kruopštumu ir drauge geru pasakotojo stiliumi – atrodo, kad Beard iš tiesų mėgsta savo skaitytojus, o tai retokai pasitaiko tarp rimtų mokslininkų, – bet ir todėl, kad patys Pompėjai verti dėmesio.” – Michael Bywater, New Statesman
