Drąsi moteris, garsi klasikos ekspertė ir rašytoja Mary Beard ryžosi paskelbti Moterų manifestą po nesibaigiančių moterų neapkentėjų ir internetinių trolių verčiamo purvo ant moterų visame pasaulyje. Bet kuri valdžioje atsidūrusi moteris neretu atveju turi būti visa galva aukštesnė už konkurentus, kad apskritai pakliūtų į tą vietą, o pakliuvusi vertinama ne kaip specialistė, o pagal kitus kriterijus – grožį, šeimos padėtį, vaikus ir kitus niekuo su pareigomis nesusijusius dalykus. Beard įrodinėja, kad moterys šalintos nuo valdžios ir tildytos nuo neatmenamų laikų, o pirmas užfiksuotas moters nutildymo pavyzdys yra Homero „Odisėjoje”. Išdrįsusios tam pasipriešinti laikytos išsišokėlėmis, beprotėmis, buvo žiauriai baudžiamos ar netgi nužudomos. Nors šiandien vis daugiau moterų užima vadovaujamas pozicijas, jos susiduria su ta pačia diskriminacija.
Knyga „Moterys ir galia” meta iššūkį: jeigu moterys laikomos netinkamos būti valdžioje, gal verta persvarstyti, ar tokios valdžios reikia?
Mary Beard yra Kembridžo universiteto Niuhamo koledžo klasikinės filologijos profesorė ir The Times Literary Suplement (TLS) žurnalo klasikinės literatūros skilties redaktorė. Ji yra pasaulyje pripažinta mokslininkė, Britų akademijos draugijos, Amerikos menų ir mokslų akademijos narė. Ankstesnės autorės knygos: SPQR: A History of Ancient Rome, The Parthenon, Confronting the Classics ir Pompeii, The Roman Triumph, kuri tapo bestseleriu ir laimėjo Wolfsono premiją. Jos interneto dienoraščio įrašai taip pat buvo surinkti ir publikuoti knygose It’s a Don’s Life ir All in a Don’s Day.
