Marita Fossum — garsi šiuolaikinė norvegų rašytoja. Už savo trečiąjį romaną „įsivaizduok“ (2005) autorė gavo prestižinį BRAGE prizą — svariausią norvegų literatūros apdovanojimą.
Jaunasis vyriškis nusišypsojo ir paklausė, kuo galėtų man padėti. Paaiškinau jam savo tikslą, jis tuoj pat įsijautė į mano dilemą: „Negali būti betkokiosgėlės, nes dovanoti betkokiasgėles tam, kuris myli gėles, reikštų pasityčioti, įžeisti žmogų, tada jau verčiau jokių, kad ji mažiau kentėtų, sakai, miršta, vargšas saulės spindulėlis“.
Jis pavadino mano mamą spindulėliu. Man pasirodė nepaprastai gražu. Jis paėmė rožę ir laikė ją rankoje labai atsargiai, net pirštai virpėjo. Pasakė, kad ji — vienintelis dalykas, dėl kurio galėtų guldyti galvą; ji niekuo nepurkšta ir net galėtų būti valgoma, nuraškęs vieną žiedlapį įsidėjo į burną. Sakė, kad skonis ankstyvo pavasario, kartokas, bet tik šiek tiek, na, šiais laikais viskas turi būti saldu. „Tai štai, ką man siūlote“, — pasakiau. Jis pagavo mano žodį ir paprašė iškišti liežuvį. Niekada nemaniau, kad galėčiau iškišti liežuvį svetimam vyrui, net ir pažįstamam negalėčiau.
Tartum laimindamas ir atleisdamas jis ant liežuvio padėjo vainiklapį, man degė burna, nors išties nedegė, tiesiog buvo taip stipru, tokia patirtis, miglotas paguodos jausmas, tada jo beveik nepatyriau, bet jaučiu dabar, ir skonis buvo neblogas, lygiai kaip jis ir sakė.
