1935–1945 m. naciai sistemingai apiplėšinėjo Vokietijos ir okupuotų teritorijų gyventojus žydus. Vokiečiai grobė auksą, meno kūrinius ir grynuosius pinigus, tuštino centrinius bankus. Kai 1945-aisias ant Berlyno ir kitų Vokietijos miestų krito paskutinės sąjungininkų bombos, naciai suskato slėpti savo kruvinąjį laimikį, federalinius Vokietijos rezervus ir neįkainojamus muziejų eksponatus bei meno kūrinius – perkėlinėjo juos į druskos kasyklas Vokietijos Tiuringijos ir Merkerių regionuose. Iš pasmerktos Trečiojo Reicho sostinės riedėjo nesibaigiantys aukso, neįkainojamų meno vertybių ir valiutos ešelonai.
Po karo didžiosios pagrobtų ir paslėptų turtų dalies niekas nerado. Kur naciai juos paslėpė – versijų būta įvairių: vieni tyrinėtojai mano, kad turtai paslėpti anglies vagonėliuose, kuriais buvo nugabenti į seniai apleistas anglies šachtas buvusioje Vokietijos Silezijos teritorijoje, dabartinėje Lenkijoje. Kai kurios užuominos nurodo slaptas Šveicarijos banko sąskaitas, slėptuves Vokietijos Alpėse, o neseniai rastuose laiškuose tarp garsaus nacių diplomato sūnaus ir garsaus švedų tyrinėtojo Sveno Hedino rasta užuominų apie lobį, užkastą pomidorų lysvėje.
Marcuso Walléno knygoje – naujausi faktai apie dingusio aukso paieškas.
