O tada atsimerkiau, buvome tik aš ir Greisė – nieko daugiau, tik aš ir Greisė, – ji suspaudė lūpas, tarsi norėtų sulaikyti mūsų bučinį viduje, o aš įsikibau akimirkos, trapios tarsi rankose laikomas paukštis.
šaltis.
Greisė daug metų seka miške už jos namo gyvenančius vilkus. Vienas geltonakis vilkas – jos vilkas – seka ją pačią. Jis atrodo pažįstamas, bet ji nežino kodėl.
karštis.
Semas gyvena du gyvenimus. Būdamas vilku, jis tylomis lydi mylimą merginą. Ir nors trumpą laiką kiekvienais metais būna žmogus, niekada nedrįsta jos užkalbinti… iki šiol.
virpėjimas.
Greisei ir Semui meilė visada laikėsi atstu. Bet jai tarus žodį pasipriešinti neįmanoma. Semui tenka kovoti, kad liktų žmogumi, o Greisei – kad išlaikytų jį prie savęs, net jei reikės akis į akį susidurti su sužalota praeitimi, trapia dabartimi ir neįmanoma ateitimi.
Kiekvieną žiemą Greisė laukia, kada miške pasirodys vilkai, o su jais ir vilkas auksinėmis akimis. Jos vilkas. Visai netoliese ir kartu nepasiekiamai Semas gyvena savo susidvejinusį gyvenimą. Žiemą vilkų gaujoje jis kenčia šaltį, ledą ir sniegą, vasarą atvirsta žmogumi ir iš toli stebi Greisę, kol kartą išdrįsta ją užkalbinti…
Jis žino, kad šąlantis oras jį vėl pavers kita būtybe. Iki kitos vasaros.Tačiau šiemet viskas bus kitaip. Semas žino, kad jis paskutinį kartą atvirto žmogumi.
…Buvo rugsėjis, kai Greisė susipažino su jaunuoliu gintarinėmis akimis ir jį pamilo.Tačiau su kiekviena praeinančia diena artinasi žiema, o su ja ir galutinis atsisveikinimas…
