Šiame romane autorė pateikia ispanių moterų prototipus, sukurdama trijų seserų paveikslus. Vyriausioji, Ana, – namų šeimininkė, tradicinės ispanės moters, namų židinio sergėtojos, prototipas; vidurinioji sesuo Roza, padariusi stulbinamą karjerą ir suradusi savo vietą tradiciškai daugiau vyrams priklausančioje srityje. Jaunylė Kristina propaguoja seksualinę laisvę, svaiginimosi medžiagas – tai tarsi jos iššūkis puritoniškam motinos auklėjimui. Visos trys seserys labai skirtingos, tačiau nė viena nesijaučia gyvenime pasiekusi tai, ko troško, visos trys ima piktnaudžiauti psichotropiniais medikamentais, klimpsta į depresiją, jas kankina dvasinė tuštuma, lydinti nuo pat vaikystės, kai liko be tėvo.
