Ar liūdžiu dėl Mustafos Asado, ar man jo gaila? Kasdien to savęs klausiu. Tam tikru atžvilgiu – taip. Suvokiu, kad jis turėtų mylėti savo dukrelę, nors retai tai parodė, nes ji – jo kūnas ir kraujas… Tačiau Mustafai visai nerūpėjo mano teisės. <...> Jo mėginimas užtikrinti, kad Mėja atsikratė vakarietiškų įpročių, ir tai, kad jis tvarkė jos gyvenimą, sukėlė mums didžiulį sielvartą. Už tai aš jam niekada neatleisiu… Mano buvusio vyro savanaudiški veiksmai 2011 metais neabejotinai sujaukė mūsų likimą… Kai prisimenu viską, ką iškentėme, ką patyrėme, suprantu, kad jis galėjo mus pražudyti, bet niekada neįveiks mūsų meilės.
Santuoka su iš Sirijos kilusiu vyru airei šios knygos autorei Luizai Monahan virto pragaru: fizinis ir psichologinis smurtas, draudimas dukrelę auklėti remiantis vakarietiškomis vertybėmis ir galiausiai – šešiametės dukros netekimas. Tėvas slapta ją pagrobia ir išsiveža į pilietinio karo draskomą Siriją.
Tačiau Luiza nepabūgsta mirtinos grėsmės ir peržengia itin griežtai saugomą Sirijos sieną. Moteris susiduria su atšiauria tikrove ir labai griežtais papročiais. Siekiant susitikti su savo dukrele, moteriai tenka pasitelkti įvairiausių gudrybių.
Vis dėlto Luizai su Mėja per stebuklą pavyksta pabėgti. Dar didesnis stebuklas – jų kelionė į laisvę, kai aplink sproginėjo bombos, švilpė snaiperių kulkos ir nakties tamsoje lydimos nelegalių prekiautojų žmonėmis jiedvi turėjo įveikti griežtai saugomas kalnų perėjas.
Ši knyga – Luizos ir jos dukrelės kelio į laisvę istorija – stulbinanti, sukrečianti, kupina pačių netikėčiausių posūkių.
Skaitydamas pasakojimą apie tokius dalykus jautiesi lyg skaitytum trilerį… Nepaprasta istorija.
Irish Sunday Independent
Louise Monaghan (Luiza Monahan) studijavo keliones ir turizmą, dirbo vyresniąja kelionių konsultante. Apsupta ir globojama didelio būrio draugų, po patirtų išgyvenimų stengiasi grįžti į gyvenimą. Šiuo metu su dukrele gyvena Kipre.
