Luji Andre Busenaras (1847 – 1910 m.). Pagrindinis jo išsilavinimas – gydytojas, dirbęs Afrikoje, Amerikoje, Australijoj, tačiau yra gerai žinomas ir kaip rašytojas garsiaisiais romanais „Deimantų grobikai“, kuriame atkuriamas Afrikos koloritas, rodoma sunki vietinių buitis.
Knyga yra apie deimantų karštinę ir dviejų draugų kelionę atsiimti kafrų karalių brangenybių, paveldėtų iš de Vilrožo žmonos Anos draugo, kuriam ji išgelbėjo gyvybę. Alberas de Vilrožas iškeliauja į Afriką ieškoti savo draugo Aleksandro ir pasiūlyti keliauti kartu ir turtą pasidalinti pusiau. Aleksandras parduoda deimantų sklypą ir iškeliauja su savo draugu. Kai jie iškeliauja, ta naktį nužudomas prekeivis, nupirkęs tą sklypą. Vietos policininkas įtaria du draugus ir leidžiasi jų pėdsakais. Vieną vakarą policininką užpuola liūtas ir keliautojai juos išgelbsti ir visi keliauja. Tada susitinka misionierių ir jis taip pat keliauja su jais. Trys būrai sugalvoja pagrobti Albero žmoną ir taip gauti išpirką. Jie praneša jo žmonai, kad Alberas sunkiai serga ir ji su savo tėvu iškeliauja į Nelsonfonteiną, kur jis dirba. Pakeliui juos užpuola plėšikai ir nužudo jos tėvą, o ja pačią pagrobia. Keliaudami per dykumas sutinka furgoną, kuriame keliauja nužudytojo pirklio dukra ir juo priima. Būras, kuris keliavo su Ana pradeda valgyti furgoną ir jas nuveža prie Viktorijos krioklio, o tuo tarpu keliautojai ten jau ieško, kur paslėptas lobis. Semas Smitas, didelis plėšikas irgi pradeda ieškoti lobio ir jį randa visai atsitiktinai, bet užsidega anglys ir sprogsta dujos. Tada dėl kalkių plėtimosi visi turtai su plėšikais ir būrais negarmi į krioklį ir upę, o Alberas išgelbsti savo žmoną.
