Tėvas, žmogus, kurio iš tikrųjų nė nepažinojau, „būdamas visiškai blaivaus proto“ paliko man bene vertingiausią savo turto dalį – kakavos plantaciją.
Romanas „Duktė iš Ispanijos“ – pirmoji lietuvių skaitytojų pažintis su L. Hughes kūryba. Knyga paremta istoriniais faktais apie XX a. pradžios Europos realijas, kai moterys, siekiančios įsibrauti į vyrų valdomą verslo ir atradimų pasaulį, kartais būdavo priverstos persirengti vyrais. Tikras istorinis faktas, surastas L. Hughes, – 1847 m. užpatentuotas ispanės Maríos Purificación Garcíos kakavos pupelių skrudintuvas. Kitas romane minimas tikras istorinis faktas – Ekvadoro, vieno stambiausių kakavos pupelių eksportuotojų, tragedija 1920 m., kai dėl augalus užpuolusios ligos regione žlugo daugybė kakavos ūkių. Šiais faktais grįsta neįtikėtina paveldėjimo, šeimos paslapčių ir aistringos meilės istorija pasibaigia populiarios šokoladinės įkūrimu ir sielos ramybe, atrasta po daugybės painiausių peripetijų.
Romano pasakotoja – Puri, plaukianti į Ekvadorą iš Europos kaip kakavos plantacijos paveldėtoja ir jau laive patenkanti į tragiškų įvykių sūkurį: nužudomas jos vyras, ir, regis, tai užsakomoji žmogžudystė, siekiant sutrukdyti Puri tapti paveldėtoja. Į klestinčius namus Puri atvyksta kaip našlys rašytojas, kurio žmona, paveldėtoja, mirė ilgos kelionės metu. Namuose nerimaudami laukia „dukters iš Ispanijos“ – mirusio žemvaldžio nesantuokinės dukters, kurios vardu pavadintas kakavos ūkis. Laukia dvi seserys ir brolis, kurie nėra nusiteikę draugingai.
Detektyvinė intriga, stiprūs charakteriai, šeimos paslaptys ir staiga ištikusi meilė.
Romanas – kaip karšto šokolado puodelis, paruoštas geidžiamam vyrui.
