Liudmilos Ulickajos, vienos iš žinomiausių pasaulyje šiuolaikinės rusų rašytojos, romane „Imagas“ (orig. pav. „Žalioji palapinė“ — Zelionyj šatior) vaizduojami žmonių likimai postalininėje SSRS ir Rusijoje iki pat perestroikos laikų, o jo epilogas užgriebia dar ir papildomą dešimtmetį — iki 1996 m. sausio, kai emigracijoje mirė įžymusis rusų poetas J. Brodskis, iškili aprašomosios epochos asmenybė, brendusi ir kūrusi minėtu laikotarpiu. Romane tiesiogiai ar netiesiogiai veikia ir daugiau „brandžiojo sovietizmo“ garsenybių (A. Sacharovas, A. Solženicynas, B. Pasternakas), daugelis kitų žinomų disidentų, konkrečių ar nesunkiai numanomų jų prototipų, bet tos epochos dvasia mėginama apčiuopti ir apibendrintai perteikti pasekant ne jų, o „paprastų eilinių“, per daug niekam nežinomų trejeto vaikinų ir trejeto merginų, pagrindinių romano herojų, gyvenimo totalitarinėje šalyje likimus. Šie jauni žmonės bando išsiveržti iš sovietinio gyvenimo nykumos, neteisybės, melo ir baimės atmosferos į muzikos, neveidmainiškos, todėl dažniausiai draudžiamos literatūros sritį, imasi pogrindinės savilaidos, o KGB persekiojimai, grasinimai ir bausmės brėžia tokias nenuspėjamas jų lemties trajektorijas, kurios pakeri savo gyvenimišku natūralumu.
