— Tik baisiai pavargau ir…
— Bijai, – pridūrė Diazas.
— Ateities? Labai.
— Ne. Bijai būti laiminga.
Trokšdama pagelbėti išgyvenantiesiems praradimo skausmą, Mila ieško dingusių žmonių. Padėdama kitiems ji stengiasi pamiršti tragediją, prieš daugelį metų ištikusią ją pačią.
Anoniminis pranešimas nuveda Milą iki nusikalstamos grupuotės. Nepaisydama pavojų ji atkakliai persekioja paslaptingą vienaakį, tikėdamasi per jį rasti svarbesnius grupuotės narius. Ir galiausiai sužino pati esanti medžiojama žiauraus samdomo žudiko, norinčio nutildyti ją amžiams.
Mila troško įremti kaktą jam į petį ir kūkčioti kaip maža mergaitė.
Ar dėl to, kad padarė didžiulę klaidą? O gal dėl to, kad tai baigėsi?
