Leonardas Gutauskas plačiai žinomas knygomis, kurių skaičius artėja prie pusės šimto, ir dailės kūriniais. Reikšmingiausias jo romanas „Vilko dantų karoliai” apdovanotas pirmąja Lietuvos rašytojų sąjungos premija, o už prozos ir poezijos kūrinius paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Apysakų knygos „Pravardės” autorius – puikus pasakorius, vingrių istorijų meistras. Tariamai tikri atsitikimai turi ir daug pramano. Prasidėję konkrečios aplinkos vaizdais, pasakojimai smagiai šauna į liaudiškos burleskos ir sakmių erdvę. Čia daug drąsių hiperbolių, komizmo, sacrum ir profanum derinių. Personažų vidinė tamsa dažnai siejama su kūniškumu, bestiariškus instinktus paryškina istoriniai socialiniai kontekstai: pokario kovos, sovietmetis, Kalvarijų koplyčių griovimas, Lenino skulptūra prie Druskininkų gydyklų. Kulminacija – beprotiški nužmogėjusių pokarinių „vaduotojų” siautėjimai apysakoje „Keltas”.
Kūrinius sieja nuodėmės ir prisikėlimo tema. Veikėjai gavę išskirtines pravardes: Odisėjas, Herodas, Lozorius, Marija Magdalena… Irnuodėmingas gali prisikelti, puolusioji tapti šventąja, užguitas žmogelis išsaugoti tikėjimą. Kiekvienas turi galimybę atpirkimui, šviesėjimui, tvėrimui. Jungdamas tai, kas dangiška ir pragariška, rašytojas subalansuoja visumą, vertybių skalę. Neišsenkamas Leonardo Gutausko kūrybingumas, stipri meninio pasakojimo jėga.
