Pianola (angl. Player Piano) – pirmasis Kurto Voneguto romanas, išleistas 1952 m. Antiutopinio romano istorija vyksta netolimos ateities visuomenėje, kur viskas yra mechanizuota, žmogaus darbas yra nereikalingas. Ši paplitusi mechanizacija sukuria konfliktą tarp turtingos aukštesnės klasės – inžinierių ir vadybininkų – ir žemesnės klasės darbininkų, kurių įgūdžius ir tikslus visuomenėje pakeitė mašinos. Romanas yra lengvos fantastikos pavyzdys, kuriame itin svarbios socialinės temos. Autoriaus išskirtiniu bruožu tapo jo vartojami ironija ir sentimentalumas, išvystyti jo vėlesniuose darbuose. Parašyti romaną autorių įkvėpė darbas „General Electric”. K. Vonegutui padarė įspūdį tai, kad darbininkus, atlikusius mašinų valdymo darbą, pakeitė kompiuteriai. Viename interviu 1973 m. K. Vonegutas sakė, kad tai buvo nuviliantis pakeitimas žmonėms, kurie įgyja orumo, dirbdami savo darbą. Išleidus „Pianolą”, tuo metu ji nesulaukė populiarumo. Romanas dar kartą buvo išleistas 1954 m. pavadinimu „Utopia 14″, tikintis, kad tai pritrauks fantastikos skaitytojus.
