Japonų rašytojo Kobo Abe (1924–1993) romanas „Kengūros sąsiuvinis“ — tai įdomus ir unikalus literatūros eksperimentas, siurrealistinis šių dienų pasaulio pjūvis.
Pagrindinis herojus, biuro reikmenų firmos darbuotojas, patenka į siaubingą situaciją — ant jo kojų pradeda želti ridikėliai… Kas tai? Civilizacijos pokštai? O gal nauja ekosistema? Kokie tokio žmogaus-augalo šansai gyventi, eiti į darbą, būti mylimam?
Kobo Abe gimė 1924 metais Tokijyje. Vaikystę praleido Mandžiūrijoje (tuo metu ją buvo okupavusi Japonija), kur jo tėvas dirbo gydytoju. 1943 metais jis pats pradeda studijuoti mediciną Tokijo universitete. 1948 metais gauna mediko diplomą, tais pačiais metais veda.
Japonijos pralaimėjimas Antrajame pasauliniame kare ir tėvo mirtis atveda Kobo Abe į literatūrą. 1947 metais jis savo lėšomis išleidžia rinkinį Anoniminiai eilėraščiai. 1930 metais jo novelė Raudonasis kokonas apdovanojama Pokario literatūros premija, o 1951 metais jo pirmasis romanas Siena-pono S. Karumos nusikaltimas Japonijoje didžiausią Akutagavos literatūrinę premiją.
Kobo Abe dalyvavo kairiųjų rašytojų grupės Liaudies literatūra veikloje, organizavo literatūros ratelį darbininkų rajone, rašė straipsnius socialiniais klausimais ir literatūrines apžvalgas.
Jo žymiausi romanai: Moteris smėlynuose ( 1962, liet.1968, Prancūzijoje apdovanotas Geriausios užsienio knygos premija), Svetimas veidas (1968, liet. 1973) išversti į daugelį pasaulio kalbų.
1973 metais Kobo Abe įsteigė avangardistinio teatro studiją, kuriai rašė pjeses ir adaptavo pastatymams kai kuriuos savo kūrinius.
Kobo Abe mirė 1993 metų sausio 22 dieną. Kengūros sąsiuvinis (1992) — tai paskutinis Kobo Abe kūrinys.
